Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2007-04-20

Ritualinis pakaitalas arba silikoninis dvasingumas

Publikuota: Liudijimai





- Jei esi dvasininkas , ta tu dvasingiausias? O mes, eiliniai nedvasingi mirtingieji, vis bandome tapti dvasingais šliaušdami keliais kalvarijas ar keliaudami į savo jaruzales?.. Kažkodėl pagal dabartines visuomenės supratimo normas, tai dvasingas yra kažkos pakylėtas… O gal kaip tik tas dvasingas ir yra paprastasis mirtingasis, tiesog doras žmogelis , turintis savo nuomonę ir nedemonstruojantis savo “dvasingumo”…? -  svarsto Aralzero apie dvasingumo investiciją.


Savo nuomonę turi ir kyšius imantis gydytojas, kuris be papildomo užmokesčio nesuleis kenčiančiam žmogui skausmą malšinančios ampulės. Visgi Aralzero iškėlė daug kam labai svarbų klausimą: ar galima demonstruoti savo dvasingumą?


Jėzus sakė, kad geri darbai turi būti daromi slaptoje, net melstis dvasingas žmogus turi ne gatvėse ir sinagogose, o užsirakinęs kambarėlyje - Dievo vaikas meldžiasi ne kunigui ir ne sektos bendruomenei, o Dvasiai.


Dvasungumas - individualus, intymus, vidinis, o ne viešas ir ne bendruomeninis santykis su Kūrėju.


Antra vertus, žiburio niekas neslepia po dangčiu, bet stato jį į žibintuvą, kad jis šiestų visiems. Dvasingas žmogus turėtų šviesti kitiems tarsi miestas, pastatytas ant kalno. Tai - irgi Jėzaus žodžiai.


Su dvasingumu - panašiai, kaip ir su kuklumu. Kai imame demonstruoti ir didžiuotis savo kuklumu, iš kuklumo lieka parodija.


Dvasingumą galėtume lyginti ir su mokslingumu. Išmintingas mokytojas turi mokiniams demonstruoti mokslo žinias, o ne savo mokslingumą.


Kai tam tikro luomo žmogus specialia apranga, nusmailintu balseliu, seminarijoje surepetuotais gestais bei mimika ima demonstruoti profesionalų dvasingumą, man norisi prieiti prie tokio pajaco, paploti per jo šventą petį ir pasakyti vyriškai: “Baikime cirkus, pašnekėkime žmoniškai!”







Neseniai buvau laidotuvėse ir mačiau labai prieštaringą žmonių elgesį. Laidojant tėvą, nepaprastą rūpestį demonstravo duktė ir reikalavo prie tėvo karsto budėti per naktį.


“Negalim prie tėvo pabudėti paskutiniąją naktį?” - piktinosi ji, nes broliai, kurie paskutiniais metais globojo tėvą ir budėjo prie jo lovos iki paskutinės akimirkos, nerodė tokio uolaus gedulo. Jiems nelabai rūpėjo, kokia tvarka prie karsto sudėtos žvakės, nesuko galvos, kur žmonės atnešę deda gėles ir vainikus. Negana to, jie paskutinį vakarą nepatenkinti žiūrėjo į kalnus gėlių, suko galvą, kaip visa tai nugabenti iki kapinių ir atvirai svarstė, kam reikalinga “visa šita nesąmonė”.


Sūnų rūpestis buvo tikras - ritualinio jiems nereikėjo.


Užtat duktė, nebudėjusi prie sergančio ir mirštančio tėvo, priekaištavo broliams už jų nejautrumą tėvui.


Ar galima apie žmogaus dvasingumą spręsti iš tam tikrų išorinių atributų: kryželio pakaklėje, Biblijos lentynoje, pamaldžiai sudėtų rankelių, narystės dvasingųjų organizacijai?..


Manau, šiek tiek galima. Juk silikoninės krūtys rodo, kad sutikome moterį, o ne vyrą.


Neapgaudinėkim savęs - moteriškumas nublanksta prieš silikoną.


Atgal į: Ritualinis pakaitalas arba silikoninis dvasingumas