Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2007-03-08

Pakelės durnaropė

Publikuota: Liudijimai

- Aš noriu išlikti tokia, kokia esu, - netikėtai pasakė ji, tarsi kažkas būtų mėginęs daryti kažką kitą.


Tačiau mintis labai įdomi. Sakyčiau - esminė.


Aš noriu išlikti toks pat. Kaip pakelės akmuo, kuris buvo toks pat prieš tūkstantį metų. Jis bus toks pat ir po tūkstančio.


Žmonės ėjo pro šalį, jie augo, seno, mirė ir keitėsi, o jis liko koks buvęs.


- Tu liuteronas? - nustebo jis, pamatęs ant mano stalo liuteronų žurnalą.


- Kodėl? - nustebau ir aš. - Žiūrėk, yra įdomus straipsnis apie kryžiuočius.


- Kam? - jis atsitraukė atatupstas. - Esu katalikas ir liksiu.


- Aš dar skaitau budistų, - sumaniau paerzinti ir ištraukiau iš krūvos kažkokia Dalai Lamos knygelę.


Jis pasiūlė pakeisti temą.


- Ir kaip tau viskas pasiseka? - paklausė vėliau, kai susirinkau įrankius ir susiruošiau eiti į pirtį daryti vandentiekio.


- Ne, ne viskas, - atsakiau sąžiningai. - Dar daug ko nemoku.


Mano pirmasis saulės kolektorius buvo ne toks, kaip dabar. Dariau, kaip mokėjau, pridariau daugybę klaidų. Didelis džiaugsmas atrasti savo klaidą, dar didesnė nauda. Atrodo, šildymo sistemą irgi turėsiu gerokai keisti. Lauko pečiukas, kuriuo kepu, verdu valgį ir rūkau mėsą, galėtų dar šildyti vandenį. O kai tvenkinio vandeniu imsiu šildyti visą namą, pasikeis ir jo išvaizda - turėsiu apšiltinti, apkalti plokštėmis, geltonai nudažyti…


Geltonas namukas, kuriame gyvenu, nėra pakelės akmuo.


Pavasarį moterys darže beria sėklą - ne žvyrą.


Einu pro šalį ir laukiu, kada atsiras agurkai. Jos žino, kaip ir kada sėti, kokių dėti trąšų. Man taip neišeitų.


- Mes galim parodyti, - sako jos, laukdamos talkininko.


- Ne, ne, ne, - purtau galvą ir pajuntu, kaip manyje sukyla noras kažko neišmokti. Užpernai pasodinau pusę hektaro aviečių ir palikau likimo valiai. Gal vaikai kada nors?..


-  Bet viskas taip paprasta, - mėgina kalbėti daržininkės, bet einu šalin. Ne, ne, ne ir dar kartą ne. Vėjo jėgainė daug įdomiau. Kaip ją padaryti?


Verčiau pasiliksiu truputį akmuo.


Arba ne, pasakykim gražiau.


Į žemę kritusi durnaropės sėkla negali užaugti agurkas.


Kad tik sudygtų.


Atgal į: Pakelės durnaropė