Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2006-12-22

Ritualinė realybė (apklausos rezultatai)

Publikuota: Straipsniai

Vakar savo skaitytojų paprašiau, kad parašytų, ką jiems sako ši nuotrauka. Nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie atsiliepė per kelias valandas.

Norėdamas praplėsti apklausos ratą, apklausiau ir būrelį savo kolegų. Taigi apklausta 20 įvairaus amžiaus, pažiūrų ir išsilavinimo žmonių, mano kolegos beveik visi  ragavę aukštojo mokslo, du iš jų - profesionalūs fotografai ir įvairių konkursų laureatai.

Klausimas visiems buvo duotas tas pats: kokias asociacijas jums kelia šita nuotrauka?
 


Ir internautų, ir betarpiškai apklaustųjų nuomonės buvo panašios, jos yra vienodai svarbios, todėl pateiksiu kartu, neišskirdamas vienų ar kitų.

Dalis apklaustųjų apskritai nesuprato, kas nufotografuota.
“Nieko nesuprantu. Kas ten pakabinta? Pusė paveikslo?” (anonimiškai); “Šaknys, smėlis, o kas ten pakabinta? Nežinau…” (Lina);  “Nepagaunu kampo. Kas ten pakabinta? Kažkoks bajeris arba Petro provokacija.” (anonimiškai).

Keletas respondetų mėgino ieškoti jausmų ar jaumus keliančių asociacijų: “Šilta, kvepia jūra ir pušimis…” (anonimiškai); “Man asocijuojasi su kapinėmis.” (Hablicelis); “Gal kokia šizofremija? Ant šakų atsiranda nesuprantamas daiktas, kurio neturėtų būti… Haliucinacija ar kas?” (Rima).

Tačiau kitiems labai kliudė dešiniajame viršutiniame kampe esantis neatpažintas objektas. “Man nuotrauka patinka, tik kliudo grožėtis ja tas nesuprantamas ne vietoje kabantis daiktas. Blaško dėmesį. Norisi tiesiog retušuoti.” Aralzero; “Medžiai, miškas… O kas čia? Man tai kaip karvės balnas. Kažkas svetimo”. (Dalija); “Gal ten pakabinta vėliavėlė Lietuvos?” (Vladas); “Plastikinis langas, ar kas? Bet ko jis ant šakos? Nieko nesuprantu”. (Dainius); “Durys po avarijos. Autobuso.” (Arminas); “Autobuso sustojimas? Panašu į sulaužytą autobusų sustojimo lentelę. Tik stulpo nesimato…” (Virginija); “Pajūris, kopos… O tas gal kioskelis. Bet pakabintas… Panašu į cigarečių pokelį. Nežinau.” (Vincas); “Baltijos jūra, pakrantė, šaknys… O čia gal norėta parodyti langą. Langą į ateitį (juokiasi). Ar teisingai?” (Jonas).

2ra mano, kad tai “raskladuškė”, kuri jos vaizduotę pažadino netgi siužetui: “Kažkas miegojo miške ant “raskladuškės”. Staiga šlaitas nuslinko, “raskladuškė” lūžo, žmogelis nusirito žemyn. O dalis “raskladuškės” taip ir liko kabalioti ant šlaito, primindama lyg praėjusį miražą ramias ir nepavojingas poilsio valandėles”.

Visi kiti į nuotrauką ėmė žiūrėti kur kas įtariau. “Žemės karjere nufotografavo medžių šaknis ir primontavo kažkokį gargarą. Vartai iš kito matavimo (juokiasi). Ėmė ir atsirado. O realiau - paėmė ir primontavo. Tokią netyčia itrinčiau iš savo archyvo.” (Giedrius); “Tai gali būti pajūris. O tas įkeltas… Čia visiškai svetimas dalykas. Montažas.” (Rima); “Baltijos pajūris ir kažkoks kvailas montažas su kažkokia lenta.” (Alvydas); “Čia yra fotomontažas, ir tas rėmelis su kažkuo ten visai nekaba :-D :-D” (Deimantukas);

Galiausiai nuo ilgo žiūrėjimo Deimantukui ėmė stigti kantrybės: “Man jokių asociacijų iš nuotraukos nekyla, na nebent priminė pajūrį ir vasarą. Nusispjaut, kas ten kaba. Esu pavargęs po darbo ir nenoriu per daug gilintis į visokius Petro pakabintus daiktus. Einu namo. Viso gero”.

Aš visiems čia aprašytiems vaizdiniams pritariu - man irgi atrodo, kad tai gali būti panašu ir į “raskladuškę”, ir autobusų stotelės lentą, ir į plastikinį langą, ir į cigarečių pokelį…

Bet turiu pasakyti, kad arčiausiai tiesos buvo Dado1945: “Panašu į nuskilusį paveikslą arba veidrodį pajūryje :) Tikriausiai veidrodis:)”

Taip, Dado1945, tai veidrodis! Jeigu tai būtų ne apklausa, o konkursas, aš tau skirčiau kokį nors prizą!

Bet labai nepasikelk, Dado. Kad ir koks įžvalgus esi ir pamatei veidrodį, tu neįstengei įžiūrėti dižiųjų prasmių, kurias mano atskeidęs nuotraukoje pats autorius.

Laikykitės, gerbiamieji!

Štai aprašymas, kurį internmete šalia nuotraukos paskelbė jos autorius:

  “Dviejų tikrovių atvaizdai. Vistyčio ežero tyloje, surandi simbolinius tikėjimo ženklus. Šaknis kaip tvirtas medžio pagrindas gyventi šioje žemėje. Bet ne, šaknys tai tikėjimas ir įsiskverbimas į Jėzų Kristų, kaip gyvenimo pamatą. Veidrodyje lyg OSTIJOJE atsispindi gyvybės vanduo – ŠVENTOJI DVASIA, kuri gaivina Bažnyčią KRISTUMI. Toks mažas vaizdas bet jame pilna gyvybės, tolis mūsų DANGIŠKOJI tėvynė. Smėlis pašvestas LAIKAS. RĖMAI – DIEVO ĮSAKYMAI ir tavo žmogiškumas”.


Nė vienas iš mūsų šioje nuotraukoje neįžvelgėme nei ostijos, nei bažnyčios, nei Kristaus, nei Dievo įsakymų… Ačiū Dievui, Dado bent pamatė veidrodį. Visiems kitiems, įskaitant mane, - ciagarečių pokelis, kioskelis, vėliavėlė, plastikinis langas, autobuso durys, karvės balnas…

Et!..

Dabar tikriausiai pats laikas pasakyti, kad nuotraukos autorius yra kunigas.

Tai jaunas katalikų kunigas, kuris turi pretenzijų štai tokiais kūriniais pritraukti žmones prie… Dievo.

Autoriaus pavardės ir jo puslapio nuorodos neskelbiu tik dėl to, kad neturiu nieko prieš tą žmogų. Visiems pasitaiko kūrybinių nesėkmių. Mane ši nuotrauka ir jos aprašymas sudomino tik kaip tam tikros pasaulėjautos išraiška.

Mes turime puikų pavyzdį, kaip dirba religinių dogmų ir vaizdinių spaudžiamas protas. Jis dairosi į medžius, į šaknis, į smėlį, į ežerą ir rūpinasi, kur čia pritaikius seminarijoje įkaltas dogmas, schemas ir vaizdinius, galiausiai tarp įvairių daiktų atranda ryšius, kurių realybėje nėra. Nė vienas apklausos dalyvis, iš anksto nežinojęs apie autoriaus fantazijas, kūrinyje jų neaptiko.

Nors ši fantazija yra labai subjektyvi,  bet joje atrandu tam tikrų bendrumų, kurių randu ir kitų religijos profesionalų meniuose bandymuose. Labiausiai krenta į akis šitų žmonių noras realius daiktus pakeisti simboliais, kurie turėtų visai kitą prasmę. Tarkim, šaknys - tikėjimas, veidrodis - ostija, smėlis - laikas, rėmai - Dievo įsakymai ir t.t. Taip nuo realybės žmogus pabėga į simbolių pasaulį: vietoj gyvenimo naštų rituališkai nešamas medinis kryželis (kančios simbolis), vietoj pasiaukojimo atliekama ritualinė mišių auka, vietoj atsivėrimo - formalus išpažinties ritualas, vietoj Dievo nurodymų vykdymo - ritualinis Biblijs skaitymas, vietoj gyvenimo - ištisas ritualas arba misterija.

Ar yra kas nors racionalaus, praktiško tokiame iracionalume ir idealizme?

Manau, yra, ir net labai daug.

Nešioti apie bažnyčią medinį kryželį yra lengviau, negu nešti gyvenimo naštas, atlikti išpažinties ritualą - tai ne atsiverti ir išpažinti kitiems savo nuodėmes bei ydas, “paaukoti” mišias - tai ne pačiam pasiaukoti.

Gyvendami vien tik vaizdiniais ir fantazijomis, religijos profesionalai seniai būtų išmirę badu.

O jie badauti nesirengia.

Tegu gyvena.

Vieni - realiai, kiti - simboliškai.



Atgal į: Ritualinė realybė (apklausos rezultatai)