Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2007-02-12

Pareiga būti maustomam

Publikuota: Kita

Niekada nemaniau, kad tarp religingumo ir politiškumo būtų šitoks ryšys.

Po ilgo telehipnozės seanso daugybė politikos objektų sekmadienį trumpam atsitrauks nuo televizoriaus, tarsi savarankiškai nueis į paskirtas balsavimo vietas ir paklusniai palaikys arba paklusniai išbraukys paduotus nepažįstamų žmonių sąrašus - žiūrint, pagal kokią programą jie veiks.

Hipnozės paveikti žmonės paprastai ieško kokio nors racionalaus motyvo tokiam savo veikimui paaiškinti. Dažniausiai jie vardija banalias į galvą pačių politikų sukaltas steretipines mąstymo klišes - esu pilietis, tokia pareiga, balsuosiu, kad neišrinktų dar blogesnių ir t.t.

Tačiau vieno balsuotojo motyvas man padvelkė tokia atvira pareiga būti maustomam, kad nustebau.

Tas žmogus nėra kvailas ir nujaučia, kad politikai jam nieko neduos. “Su mūsų respublikiniais ir vietiniais politikais tokia nepatikima situacija”, - rašo jis internete ir prisipažįsta, kad iki šiol balsuodavo tik todėl, “kad neišrinktų kai kurių labai jau pagarsėjusių veikėjų”.

O štai šiemet balsuotojui atsirado naujas motyvas: “Pasirodo, vietinis Petriukas (Petras Vaitiekūnas - Žemųjų Panerių vaistininkas) bus tarp renkamųjų. Šiaip visai nieko bičas, vis tenka pabendrauti perkant vaistus ar tiesiog kieme susitikus”.

Visgi balsuotojas nėra naivus kvailys ir puikiai supranta, kad jo Petriukas - paprasčiausias politikos sukčius: “Pažadų bukletuke tai kaip ir pas rimtą politiką visokių nerealiai juokingų vietiniams gyventojams prižadėta. Patikėjus tai net ir iš Žemųjų Panerių nesinorėtų kraustytis”.

Taigi ką šiemet darys politinę situaciją neblogai supratęs pažaduko Petriuko pažįstamas? Sekmadienį numos ranka į tuščius pažadus pasiliks prie televizoriaus?

Ne, jis eis ir padės sukčiui Petriukui pakilti aukščiau: “Petriukas tik 26 numeriu pažymėtas. Ką gi, bandysim aukščiau pastumti”, - pasižada Petriuko mulkinamas Ženųjų Panerių gyventojas.

Anksčiau šį balsuotoją pažinojau tik kaip labai religingą žmogų. Savo religinę karjerą pradėjęs klapčiuku, klapčiuku tikriausiai ir baigs. Tiesa, vienu metu buvo atsiradusi viltis iškilti iki savo dievulio tarpininkų ir užvaldyti visą parapiją, bet seminarijoje, kur pilna šitiek jaunų klierikų ir patrauklių kunigų, vaikinas ėmė dairytis pro langą į hierarchų išbrokuotas moteris ir už tokį nukrypimą nuo vyriškosios lyties negavo brangiųjų šventinimų.

Kurį laiką bažnyčios atstumtasis mėgino vaidinti liberalą ir netgi maištininką, bet klapčiuko stuburas per menkas stovėti vienam prieš Dievą. Pagaliau ekskunigėlį priglaudė radikali protestantų sekta, ir viskas stojosi į savo vietas. Sektos vadas pasirodė esąs toks valdingas, kad nesitenkina savo avinėlius ganyti tiktai sekmadieniais - jis rašo jiems savo genialius pamąstymus kiekvienai paprastai dienai, ir avinėliai žino, apie ką jiems tą dieną galvoti.

Įdomiausia, kad kelių religijų ideologijos uostęs avinėlis puikiausiai supranta, kad toks mąstymo matricų kūrimas yra kvailas dalykas. Nežiūrint į tai, jis tą žmogų pasirinko dvasiniu tėvu.

Kaip ir savo pažįstamą sukčių Petriuką - savo politiniu lyderiu.

Kažkas juk turi vedžioti už nosies!


Atgal į: Pareiga būti maustomam