Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2007-01-09

Mes, kaip ir Ecka, esam visokie

Publikuota: Kita

(Atsakymas į pažinimo testą)

Kas iš tiesų yra Ecka? Milijonierius ar elgeta? Romantikas ar paprasčiausias šykštuolis? Kilnus geradaris ar banditas?..
Prieš kelias dienas šito paklausiau savo skaitytojų ir negalėčiau pasakyti, kad jie būtų užvertę puslapį savo atsakymais.

Klausimas iš tiesų nelengvas, nes Ecka vis dėlto milijonierius, o aprašytame vaizdelyje pasielgia kaip bejėgis vargšas, kuris neturėdamas pinigų netgi nedrįsta stabdyti pakeleivingos mašinos. Jis dreba dėl kelių litų, bet tam tikroje situaciojoje lengva ranka paaukoja 200… Koks jis yra?

Kada Ecka elgiasi kaip romantikas ir bastosi po miškus, ieškodamas grybų bei nuotykių, jis yra romantikas. Kada jis dreba dėl kelių litų lyg šykštus milijonierius, jis yra šykštus milijonierius. O kai jam šauna į galvą ką nors paaukoti, ir jis nesusimąstęs švysteli kelis šimtus litų, tada Ecka iš tiesų yra kilnus aukotojas.

Žmogus nėra tik geras ar blogas, tik juodas arba baltas, tačiau kultūros bei religijos brukami stereotipai mums trukdo visapusiškai pažinti žmogų, pamatyti jo šviesiąsias ir tamsiąsias puses. Politinė reklama mums nuolatos perša nuostatą, kad štai tie žmonės yra geri, o jų oponentai - blogi, religija rūšiuoja žmones į šventuosius ir nusidėjėlius, į teisiuosius ir kitatikius, į savus ir svetimus, į išgelbėtuosius ir pasmerktuosius.

Bet jeigu bent trumpam pažvelgtume į pasaulį Jėzaus akimis, mums nuo akių nukristų religiniai, nacionaliniai bei socialiniai prietarai, ir mes pamatytume visai kitą vaizdą. Žmogus, kol jisai gyvas, nėra pabaigtas daiktas, tai gyvas darinys, nuolatos kintantis procesas. Kai jis eina link Dievo, yra Jėzaus mokinys, kai nusigręžia ir patraukia link bažnyčios stabų, tada jis stabmeldys.

Artimiausi Jėzaus mokiniai buvo veikiami vienų ir kitų jėgų. Kai Petras pavadino Jėzų Dievo Sūnumi, šis pareiškė, kad pati Dvasia įkvėpė Petrą tokiems žodžiams. Bet kitą akimirką Jėzus varo Petrą šalin: “Eik šalin, šėtone!” (Mt16,23) Mat Petras norėjo “apsaugoti” Jėzų nuo Dievo skirtosios užduoties…

Geroji Naujiena sako, kad žmogus yra besąlygiškai mylimas Dievo kūrinys - jis yra laisvas ir nuolatos klysta, bet visada gali lyg Evangelijos sūnus paklydėlis sugrįžti pas mylintį Tėvą.

Priėmę tokią Jėzaus nuostatą, mes pamatysime, kad nėra ir negali būti neklystančių žmonių. Jeigu koks nors garsus sportininkas, aktorius, liaupsinamas kunigas, politikas ar šiaip mylimas žmogus ima rodytis už idealą, tai jau proto klaida, ir iš to žmogaus darote negyvą stabą, dievažmogį.

Antra vertus, ir pats baisiausias nusikaltėlis, netgi gestapo, NKV ar inkvizicijos budelis nebuvo vien tik žvėris ir turėjo kokių nors žmogiškų savybių. Atidžiai įsižiūrėję, netgi savo uošvėje galėtume rasti gerų būdo bruožų… Vadinasi, joks žmogus negali būti ir nėra pasmerktas, didžiausias nusikalitėlis paskutinę akimirką gali atsigręžti į Dievą ir aplenkti visus “pirmuosius”.

Visgi matome, kaip socialinių ir religinių stereotipų veikiamam žmogui yra sunku priimti visą - ir šiesią, ir tamsią - realybę. Jeigu širdyje turime “tikro”, “tipiško” milijonieriaus šabloną, mes jau negalime priimti informacijos, kad milijonierius gali būti ir romantiškas, ir kilnus, netgi sentimentalus. Išgirdę apie tokius dalykus, stereotipų užvaldyti žmonės ima sakyti, kad tai - kažkoks netikras, netipiškas milijonierius, nors būtų aprašyti realių žmonių bruožai.

Panašiai atsitinka su fanais, kai jie apie savo stabą išgirsta neigiamos informacijos. Landsbergio garbintojai kažkada taip ir nepriėmė informacijos, kad šis žmogus dėstė marksizmą, o už vagystes nuteistas kunigas davatkai nėra joks vagis - tik šventas ir tyras Dievo malonių teikėjas…

Padarydami iš žmogaus kokį nors stabą - blogiuką ar šventąjį - mes nuskriaudžiame ne tik jį, bet ir save. Savo prietarais mes tarsi uždengiame nuo savęs pusę paveikslo, ištriname spalvas ir pustonius, palikdami juodai baltą pasaulio vaizdą.

Arba užkietinam širdis ir prarandame gailestingumą, arba pasiduodame savo stabų vergovei ir leidžiamės jų vedžiojami už pavadėlio po aikštes ir šventorius tarsi maži šuniukai.

Bet visada galim pakilti.

Tai mums garantuoja  Mokytojas.


Atgal į: Mes, kaip ir Ecka, esam visokie