Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2006-05-09

Duobė ar viršukalnė?

Publikuota: Liudijimai








“Kartais galvoju, ar būtina nusiristi iki dugno, kad tavo prašymas būtų išgirstas?”, - paskaičiusi apie labai neteisingą bylą, paklausė Layla. Beveik automatiškai atsakiau, kad niekam nepatarčiau riedėti žemyn, bet klausimas kažkodėl neišeina iš galvos.


Žinoma, būtų didžiausia kvailystė nemokančiam plaukti šokti į jūrą, kad tave kas išgelbėtų. Taip daro tiktai savižudžiai - jie neriasi kilpą ant kalklo, pasiskelbia šoką nuo stogo, o širdyje turi neužgesusią viltį, kad jais kas nors pasirūpins.


Gal ši slapta mirtis mus veda ir į lėtąją savižudybę, kai lašas po lašo įjunkame į alkoholį, injekcija po injekcijos prisirišame prie narkotikų, litas po lito pražudome gyvenimą amžinai nykstančių pinigų krūvoje arba pamažu užsiridename sau ant galvos nepakeliamą stabų ir religinių prietarų naštą?


Pažįstu keletą žmonių, kurie buvo vienokiame ar kitokiame dugne. Su jais bendrauti man daug paprasčiau, negu su doraisiais, kartais suprantame vienas kitą iš pusės žodžių, daugeliu atvejų nė neklausiame to, ko anksčiau aš tikrai būčiau klausęs. Tai, kas buvo itin svarbu, pasirodė paprasčiausia tuštybė, o kas buvo niekas, tapo lobiu. Formalūs dalykai, kaip ir etiketės, nebegali pakeisti tikrosios vertės, man net nesvarbu, ar tie žmonės priklauso kokioms nors struktūroms, draugijoms ir sluoksniams, ar nepriklauso, - atsiranda kažkokia bendra patirtis, bendras vardiklis, tarsi kodas, kuriuo iššifruoji gyvenimo tekstą.


Gal per daug sudėtingai ir painiai rašau?


Esu viso labo žmogus, ir nemoku dėstyti taip paprastai, kaip mano Mokytojas. Na, jeigu atgimėt, pasakytų Jis, tai pradėjote dairytis po mano karalystę ir pratintis prie mano ganyklų. O kaip atgimstama, kaip šito išmokstama? Deja, tai paslaptis, tai darom ne patys - kūdikius gimdo motina, o suaugusius - Dievo Dvasia, kuri siaučia kaip vėjas, nežiūrėdama mūsų norų ir unorų. Jos nepaveiksi nei burtais, nei magiškais ritualais, neįtikinsi logiškais išvedžiojimais.


Mums tik apytiksliai pasakytos kai kurios aplinkybės - paskutinis bus pirmas, o dėl sugrįžusio sunaus paklydėlio anoje karalystėje džiaugsmo daugiau, negu dėl šimto teisiųjų…


Vadinasi, reikia paklysti, reikia nusidėti, reikia nukristi į dugną?


Paklausiu kitaip: o kuris iš mūsų nenusidėjęs? Kur šioje ašarų pakalnėje dugnas, o kur - viršukalnė? O kai pakylame į savo aukštybes, ar  nuo Dievo viršukalnės neatrodom juokingi, nes visi kapstomės toje pačioje duobėje? Kai pasijuntam turtingi - ar nesame vargšai, nes mūsų turtas - sauja byrančio smėlio, o mūsų tvirtybė - tai pamatai ant to paties smėlio krūvos? Ir kai ramūs, viską padarę ir neskolingi nė cento išsitiesiam deny prieš saulę - ar tada mūsų laivas neartėja prie krioklio?


Koks skirtumas - kilometras ar du, laivo laukia tas pats krioklys. Vienas nubildėjo prieš 10 metų, kitas nudardės rytoj - nuosprendis parašytas dar prieš išplaukiant.


Kur krentant būna viršukalnė, kas krisdamas yra aukštumoj?


Skirtumas gal tiktai toks, kad vieni dugną pajunta anksčiau, o kitiems, tokiems kietasprandžiams, kaip aš, reikia didesnių sukrėtimų.


Ką galėtų patarti tas, kuris buvo kvailys, krito ilgai ir prisiplojo skaudokai?


Jeigu klaustų manęs, atsakyčiau taip: neieškokite vietų, kur būtų galima kristi, trypkit geriau po kojom, ieškodami dugno. Jis gali būti čia pat - nėra reikalo lipti į kalnus arba šokti bedugnėn. Pajuskite kojomis - dugnas!


O jei pasitaikys paslysti, ir jūs garmėsit žemyn tarsi sapne, žinokit, kad tai ir yra sapnas. Jums laikas pabusti.


Blyškus siluetas, kuris stovi prie lovos ir pasilenkęs žiūri į jus, - tai jūsų Gydytojas. Raudoni lašiukai, kurių Jis duoda išgerti, - tai jūsų vaistai.


Aišku, galite viską išspjauti, nuvykti į didesnes klinikas ir susirasti daug garsesnių daktarų.


Bet abejoju, ar taip darysit.


Jeigu būsit pabudę, čiupsit už rankos, gali būti, išliesit vaistus.


Bet nesvarbu - dabar viskas kitaip.


Labas, kūdiki.


Atgal į: Duobė ar viršukalnė?