Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2005-03-24

Anūkas su čiulpinuku

Publikuota: Liudijimai

 

“Dieve, Dieve, kam aš tau reikalingas?” – klausiau ne pirmą rytą.
Artėjant
gimtadieniui, aš taip norėjau atlikti kažką svarbaus ir reikšmingo,
tačiau kontoroj ir namuose manęs tarsi nematė. Jie turbūt nė neįtarė,
kiek daug galiu padaryti.
“Ar tik Dievulis nepadarė klaidos? “ – ne juokais susirūpinau.
Ir tikrai: kas aš Jam – menkas kontoros žiurkė nutrintom alkūnėm?
Paaukočiau
Jam pusę algos arba dar daugiau, bet Jis ir taip turi visus pinigus ir
visą visatą. Per likusį gyvenimą nukasčiau pusę Medvėgalio kalno, bet
Jis, visagalis, ne tokius ugnikalnius susprogdina vienu atodūsiu. Ką
bedaryčiau, būčiau tik juokdarys.
Tai kam aš Jam? Kokia Jam nauda iš manęs?
Sykį,
šitaip besvarstant, prie manęs pribėgo anūkas. Tai toks mažas padaras,
kuris visur lenda, viską suranda ir nuoširdžiai sugadina. Šį sykį jis
buvo užėjęs mano saldainius, kuriuos nuo jo specialiai paslėpėme, kad
jis pavalgytų dar ir kitokio maisto. Dabar buvo susigrūdęs į burna
kelis – nuo jų plyšo žandai.
- Imk, - pasakė jis, išsitraukė iš
burnos vieną ir be didelių ceremonijų sukišo man. Tai buvo vienas iš tų
paslėptųjų čiulpinukų - toks paprastas, apseilėtas ir, tiesa sakant,
jau visai neestetiškas.
- Čia tau, - pabrėžė mažius, žiūrėdamas mėlynomis akimis.
Mane taip sugraudino tas žvilgsnis ir tas čiulkinukas, kad neištvėriau - čiupau anūką į glėbį ir pabučiavau.
- O kam tau anūkas? - paklausė manęs Dievas.

 


Atgal į: Anūkas su čiulpinuku