Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2006-05-04

Prismeigtas idealas

Publikuota: Liudijimai

“Nežinau, su kokiu žmogumi galėčiau susieti savo gyvenimą ir gyventi kaip sakoma liaudyje iki grabo lentos, - labai paprastai ir nuoširdžiai svarsto jaunas žmogus. - O kokio gi man žmogaus reikia? Kas tas idealas? Ir čia negaliu rasti tinkamo atsakymo, nes kai sutiksiu, tai tik tada ir žinosiu”.


Kaip panašu į mano jaunystės rūpesčius! Užsukau į kito žmogaus puslapį, o sutikau save, tebesprendžiantį ateities dilemas.


Kuris vaikystėje nesame bėgę paskui vaivorykštę? Man irgi atrodė - surasiu idealą ir turėsiu jį visą gyvenimą.


O jei būčiau vieną dieną pavijęs ir nusitvėręs vaivorykštę? Ar ją būčiau išlaikęs delne?


“Atitiko kirvis kotą”, - sakoma liaudyje.


O, jeigu žmonės būtų kirvis ir kotas!.. Tačiau ir tokia paprasta, primityvi pora - kirvis ir kotas - nėra idealiai atitikę visam gyvenimui. Kirvis gal ir nesikeičia, bet kotas padžiūsta, padyla, sutręšta. Galva ima klibėti.


Jeigu pasikeičia dviejų “idealų” - kirvio ir kokto - santykiai, kaip nesikeis žmonių? Šiandien aš nežinau, koks būsiu rytoj, tai iš kur pasakysiu, koks mano idealas bus poryt?


Du žmonės eina ir keičiasi, griūva ir keliasi. Gerai, jeigu eina į koją. Kada kotas padžiūsta, jį reikia pamerkti į vandenį, o kai padyla, geriau įkalti klyną ir pamažinti galvą. Jie ir toliau atitiks vienas kitą, jeigu sugebės prisiderinti.


O jei nesugebės?


Šis klausimas gąsdina, jisai - iš ateities. Mes negalim žinoti, kas laukia už posūkio, bet mėginam nuspėti, kaip pasibaigs kelionė.


O gal iš tiesų yra kur nors, šiapus vaivorykštės, nekintamas idealas? Kaip daiktas, kaip ritualas, kaip pasaulio tvarka… Bet ir daiktai surūdija, supūva, obelys mūsų sode paseno, nuo vėjo ir sniego lūžinėja jų šakos. Pasikeitė truputėlį ir ritualai - anksčiau kunigas bubeno nesuprantama lotynų kalba, o dabar savo burtažodžius burba lietuviškai. Ir pasaulio tvarka truputėlį keičiasi - anksčiau tėvus taip gąsdinusi evoliucijos hipotezė šiandien nebe taip kategoriškai atmetama ir teologų išvedžiojimuose.


O Jėzus jiems atsakė: “Mano Tėvas darbuojasi lig šiolei, ir Aš darbuojuosi”. Jn 5:17


Taip norisi Jį nutverti už rankos ir sulaikyti! Prikalti saulę ir žvaigždes prie dangaus skliauto, kad jos nejudėtų ir negąsdintų, patvirtinti vieną lotynišką ritualą visam pasauliui ir visai amžinybei, pasigauti asmeninę vaivorykštę ir išsaugoti ją visą gyvenimą…


Vaikystėje būdavo liūdna, kad praeina vasara, ir  tokios gražios peteliškės žūva. Ar negalima būtų kaip nors jas išsaugoti žiemai?


- Kažkaip išsaugo, - sykį atsakė mama. - Prismeigia vargšeles adata, ir jos sudžiūva.


Vėliau biologijos mokytoja atnešė į klasę ir parodė visą dėžę prismeigtų ir sudžiovintų peteliškių. Pamačiau jas, ir pasidarė liūdna.


Jos buvo margos, spalvingos, nepaprastai gražios, bet negyvos kaip ritualai.


Atgal į: Prismeigtas idealas