Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2006-06-29

Mylėk (artimą kaip) pats save

Publikuota: Straipsniai

Šį kalambūrą radau Kinder puslapyje. Autorius rašo:


 


“Gyveno kažkada toks keistuolis, kuris mokė mylėti artimą taip, kaip patį save. Nukryžiavo jį.
Kadangi nesu didelis Naujojo Testamento žinovas, tai nežinau ar mokė jis kaip mylėti save.
Tikiu, kad neišmokus mylėti savęs, sunkiai seksis mylėti kitą. Jeigu nevertinsi savęs, ar tikrai galėsi vertinti kitą.
Jeigu nurašai save, nes nesi turtingas, tai nurašai ir visus, kurie nėra turtingi.
Jeigu nurašai save, nes nesi graži, tai nurašai ir kitus, kurie nėra pakankamai gražūs.
Jeigu nurašai save, nes pridarei klaidų, tai nurašai ir kitus, kurie padarė klaidų gyvenime (o kas jų nepadarė?)
Kiekvienas trūkumas, kuris neleidžia mylėti savęs, neleis mylėti kitų, kurie jį turi. Ar gali norėti, kad kas nors kitas tave mylėtų, kai nemyli savęs? Ar turėsi slėpti nuo kitų tai, ko savyje nemyli, tam kad tave mylėtų?”

 

Nors autorius teigia, kad “nėra didelis Naujojo Testamento žinovas”, bet jis puikiai suprato kažkada gyvenusio keistolio atneštos Gerosios Naujienos esmę - tik mylėdamas, o ne niekindamas save, gali mylėti ir kitą. Ir pats Tėvas mus myli besąlygiškai - Jis lietų siunčia ir teisiesiems, ir neteisiesiems, jos sukurta saulė šviečia ir “geriečiams”, ir “blogiukams”. Tėvas neskirto žmonių į tokius ir šiokius, Jis laukia visų sugrįžtančių, mes visi - tobiliausi ir mylimiausi Jo kūriniai. 

Kodėl negalėtume pažvelgti į save Tėvo akimis? Kodėl nepasakius: aš tobulas, unikalus, nepakartojamas? Aš dar mažas, bejėgis, bet augu ir būsiu stiprus, aš senas, bet gyvas ir daug ko išmokęs, aš vargo pripaustas, bet moku taip prisitaikyti, kaip niekas kitas… Ką tobulesnio esate matę?

Man Tėvas suteikė laisvę klysti ir suklydus grįžti pas Jį. Taip, nuolatos darau blogus sprendimus arba, dar blogiau, aklai palūstu svetimiems sprendimams ir atmetu Tėvo dovanotas teises pasirinkti, bet ir atmetęs Jo dovanas, aš esu pats tobuliausias Jo kūrinys. Kas gali būti daugiau už Meilę?

Kodėl mes atmetam Meilę ir renkamės teologų plepalus apie savo “netikusią prigimtį”, apie kūną kaip “nuodėmių šalitinį”, apie tariamą “prigimtinę nuodėmę”, dėl kurios mes negalim apsieiti be kunigų tarpininkų? Kam mums eiti į “Dievo namus”, jeigu visas pasaulis - Dievo namai, kur mums keliauti, jeigu patys gyvenam Dieve lyg vandenyne žuvys?

Kodėl mes paleidžiam iš rankų šitokį šansą ir pasirenkam negyvus bažnyčios stabus, kodėl vietoj to, kad mylėję save, pasirenkam kunigų ir Rašto aiškintojų paskirtą saviplaką?

Sidabriniai bažnyčių varpai skamba taip garsiai, kad neišgirdom Gerosios Naujienos.

Štai ją sako žmogus, kuris nelaiko savęs Naujojo Testamento žinovu.

Pristabdykit bažnyčių varpus, išjunkit vargonus, sustabdykit kunigo vedamą minią.

Paklausykit, štai visa Naujiena: mylėk (artimą kaip) pats save.


Atgal į: Mylėk (artimą kaip) pats save