Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2014-03-26

Kaip aš tapau pilietišku

Publikuota: Anekdotai, Miniatiuros

Man jau patinka valdžios idėja boikotuoti tautos referendumą. Atrodo, sutarta ir su bažnyčia - ne tik tautos, bet ir viešpaties dievo atstovai mane agituos referendumo dieną nekelti kojos ir balso.

Bet aš jau kada nedalyvauju valdžios ritualuose.

O visai neseniai tokius kaip aš dorus piliečius valdžia barė visaip ir net siūlė bausti per piniginę. Atrodo, bausmių debesis nuslinko nuo mano galvos. Dabar jau tikrai už boikuotą jie patys per piniginę neduos.

Prisimenu referendumą dėl elektrinės. Vienas toks pusdraugis agitavo mane:

- Žinau, Petrai, kad neini į rinkimus, bet manau, nueisi į referendumą ir pabalsuosi prieš atominę? Nenori, Seimo nerink, bet referendumas - tai jau kas kita!

Bet aš nepasidaviau jo provokacijai. Jutau širdimi - tikrasis pilietis yra tas, kuris neina ir nebalsuoja. Pasirodo, tikrai! O tie, kurie ėjo, balsavo, paliko durnių vietoje - su jų balsais rinkėjų atstovai švariai nusišluostė subines.

Sutikau tą pusdraugį, kažkaip nesmagu paliko. Pajutau tokį kaip ir sąžinės priekaištą.

- Tu žinai, negerai padariau, - prisipažinau jam. - Reikėjo vis dėlto eiti!..

Tas žiūrėjo nustebęs.

- Būčiau nuėjęs aš, būčiau aš pabalsavęs - valdžia į tautos referendumą būtų visai kitaip pažiūrėjusi!..

Staiga jis suprato, ką pasakiau.

- Eik tu, Petrai, žinai, po velnių!..

Štai tokie žmonės.

Kitas gyvenimas

Patiko (0)


Atgal į: Kaip aš tapau pilietišku