Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2006-02-21

Lieknuolių bendruomenė

Publikuota: Liudijimai

Kažkuriame smegenų vingyje susistumdė du radikalūs pasiūlymai. Vienas atėjo iš šalies – įsteigti savo bendruomenę, paprasčiau sakant, sektą, ir ten sakyti kitiems pamokslus. Yra keli kandidatai, kurie žadėjo ateiti pasiklausyti.
Kitas radikalus pasiūlymas išlindo kaip priekaištas – laikas prisiminti dietą. Šiaulių bulvare priėjau prie svėrėjo, bet paskutinę akimirką apsigalvojau ir apsimečiau, kad neturiu smulkių.
“Aha, bijai svertis? – pasakė galvoje kažkoks žmogeliukas. – Pats laikas pasižaboti dieta!”
Antrasis pasiūlymas kol kas neturi nė vieno sekėjo.
Tik iš šalies atrodo, kad jie iš skirtingų operų ir visai nesuderinami. Vienas pasiūlymas iš anksto turi sekėjų, o kitas vargiai turės… Kodėl jų nesujungus? Ar neišeitų kas nors?
Apsispręsti ir imtis ko nors, kokio nors pasninko, yra sunku. Prieš kelerius metus man tai pavyko, bet sekėjo neatsirado nė vieno. Dabar pasninkauti nesiryžtu, bet kitiems pasakyti pamokslą galėčiau. Ir pasekėjų iš anksto yra… Svarbu neišgąsdinti, neatbaidyti.
Prisimenu vienos protestantų sektos vadovo ir teologo pastabą, kad Evangeliją priimti sau, pritaikyti Jėzaus mokymą savo gyvenime yra nebrandžios asmenybės požymis. Kur kas svarbiau, sektos ganytojo supratimu, Gerąją naujieną nunešti kitiems, pamokyti Jėzaus žodžiais kitus.
Ar aš to negalėčiau daryti?
Ar negalėčiau įsteigti lieknuolių bendruomenės ir nužiūrėti, ką daro kiti? Vienoje sektoje pamaldos prasideda daug žadančia giesme “Atverkime Jėzui širdis”, ta giesme pamaldos ir pasibaigia, o per vidurį dar būna pamokymų ir paraginimų, kad širdis tikrai reikia atverti. O mes savo sekmadieninius ritualus pradėtume giesme “Atverkime dietai skrandžius”, ta pačia ir pabaigtume. Per vidurį pasakyčiau pamokslą, kokia naudinga žmogaus kūnui ir sielai yra dieta, savo žodžius galėčiau paremti kad ir Šventojo Rašto citatomis. Dar pasijuoktume iš nutukėlių, kurie nesupranta, kokia svarbi dieta, ir neateina į apeigas.
Galėtume atlikti badavimo auką – sekmadienį visą valandą per lieknuolių susirinkimus nieko nevalgyti, net bulvių traškučių. Arba nunešti badavimo kryžių į Kryžių kalną… Įsivaizduoju, kaip tai gražiai atrodytų – traukia per Šiaulius storulių, atsiprašau, lieknuolių, procesija, neša ant pečių medinius badavimo kryžius. Galėtume ir lengvesnius, polistirolinius – svarbu simbolis, o ne esmė.
Žinoma, ir po susilaikymo ritualų mano bendruomenės nariai liktų tokie, kaip ir buvę, o gal dar labiau pastorėtų, bet kiekvieną sekmadienį, grįždami iš dietos šlovinimo apeigų, galėtume visiems drąsiai sakyti: mes esam lieknuoliai!


Atgal į: Lieknuolių bendruomenė