Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2013-07-13

Taip atrodo dvasinis gydymas

Publikuota: Straipsniai

Gyduolė Vaiva nusiveda mane į nedidelį kambariuką antrame aukšte, kur stovi kušetė ant aukštų kojų. Įjungia ramią meditacinę muziką. Nusiaunu batus, nusimetu striukę, bet gyduolė dar liepia nesigulti. Ji turi patikrinti mano sveikatą. Visa jos aparatūra - dvi virgulės. Tai tokios dvi sulenktos vielos, kurias labai sunku išlaikyti už galo taip stabiliai, kad nesisukiotų. Kada nors pamėginkit. Menkiausias rankos krustelėjimas, ir virgulės galas lekia į šoną. Niekada nemaniau, kad jos dar gaudo kažkokią paslaptingą energiją ir gali parodyti organizmo ligas.

Vaiva pradeda mane tikrinti nuo viršaus. Ji pakelia virgules iki mano galvos, ir tos susikerta.

- Kur virgulės susikerta, ten gali būtų problemų. Turit problemų su galva? - klausia gyduolė.

- O kas neturi? - atsakiau diplomatiškai. - Daug kas skundžiasi atmintimi, bet protu taigi niekas…

- Galvoje daug minčių, tikriausiai pavargsta, - ji stengiasi užvesti ant kelio ir atidžiai stebi mane. Bet iš ryto mano galva paprastai būna tuščia ir apskritai ji man ypatingai nerūpi. Tiesą sakant, savo galvą iki tol laikiau savo stipriausiu organu, bet ką žinai… Kitiems matyti geriau.

Gyduolė virgules leidžia žemyn, ties gerkle jos ima kažkaip makaluotis.

- Čia turėsime darbo, - sako gyduolė ir atidžiai žiūri man į akis, bet ką jose išskaitysi apie gerklę, jeigu ir dėl tos aš nesuku sau galvos? Seniai seniai, prieš milijoną metų, man operavo anginą, bet po to apie gerklę paprasčiausiai pamiršau. Ir apskritai manęs nekamuoja jokios sveikatos problemos. Aš čia atvykau tik dėl to, kad pažiūrėčiau, kaip veikia tie paslaptingi gydymai ir diagnostika.

Vaiva Vekerotienė yra ne mūsų rajono, ji atvažiavo iš Druskininkų pas savo pažįstamą Redą atlikti energetinių seansų. Reda prasitarė pažįstamiems, tie - savo pažįstamiems, ir taip prie energetikos kabineto susidarė eilutė, o galiausiai ir aš sužinojau apie Laukuvoje vykstančius stebuklus. Gyduolė sako, kad žmogus geli nežinoti savo problemos, paprasčiausiai nekreipti dėmesio į savo sveikatą, o per energetinį seansą išaiškėti koks nors negerumas. Gal kas nors išaiškės ir man?

Kol kas - nieko. Gal aš per daug įsitempęs ir nerimaudamas laukiu, kas bus? Galimas daiktas. Gyduolė sako, kad ji gydo ne savo energija, bet perduoda ją iš kosmoso. Mes visi mintame kosmoso energija, bet to dažniausiai nepastebime. Kada diena apniukusi, mes irgi būname rūškani, o kai pašviečia saulė, iškart pasitaiso nuotaika. Ta paslaptinga kosmoso energija teka mūsų visų kūnais, o vaikams iki 5 metų ji teka labai laisvai. Ji teka taip laisvai, kad vaikai be jokių pastangų ją gali perduoti ir kitiems. Vėliau mumyse kažkas sutrinka, išsiderina, atsiranda kliūčių tekėti energijai, kūno ir sielos harmonija dingsta. Tačiau harmoniją galima atstatyti, tik reikia žinoti - kaip.

Harmonijai atstatyti reikalinga energetinis seansas. Vaiva tų dalykų jau mokosi apie 20 metų. Medicininio išsilavinimo ji neturi, iš profesijos - siuvėja kirpėja, bet jau seniai tuo neužsiima. Atėjus naujiesiems laikams, kurį laiką prekiavo turguje, varė iš Vokietijos mašinas ir amžinai neturėjo laiko. Motinos įtampa atsiliepė ir vaikų sveikatai. Gydytojai labai ilgai dukrai nerado jokios ligos, bet kai sukako 14, aptiko padidėjusią skydliaukę. Vaistai nepadėjo. Pareina dukra iš mokyklos ir skundžiasi, kad šiandien užduso, lipdama į antrą aukštą. Gavo prastesnį pažymį - jau tragedija. Kitas neimtų į galvą, bet ne žmogus, kuriam padidėjusi skydliaukė.

- Pradėjau domėtis, ar nėra kitų būdų padėti dukrai, - pasakoja gyduolė. - Sužinojau, kad yra toks energetinis subalansavimo metodas. Pradėjau mokytis, dėlioti ant savo vaiko rankas. Akivaizdus rezultatas buvo pasiektas jau septintą dieną. Dukra ne tik nebeduso, jai susitvarkė hormonai. Kai dukra pasitaisė, pradėjau užsiimti pati savimi, dėliojau ant savo kūno įvairių vietų rankas. Išnyko sąnarių skausmai, atsirado vidinė ramybė. Pradėjau siūlyti savo pagalbą tėvams ir draugams. Rezultatai kartais būna stulbinantys. Viena moteris, kurią kamavo kelio sąnario artritas, po vieno vienintelio seanso atsikėlė ir pradėjo vaikščioti be ramentų. Iš visa tai - nuo rankų uždėjimo!

Gyduolė dėliojo rankas ir ant manęs. Man nieko nereikia daryti, tiktai norėti, kad kosmoso energija per gyduolės rankas pasiektų mane. Atrodo, kažkas yra! Vienoje vietoje pajutau šilumą. Pačiame viršugalvyje. Ten gyduolė pridėjo rankas. Ji sako, kad kiti gali pajusti ne būtinai šilumą - tai gali būti ir šalčio pojūtis. Kur pojūtis stiptus, ten problema. Bet jeigu jinai prie galvos man būtų pridėjusi pašildytą plytą, tai šilumą irgi būčiau pajutęs. Argi dėl to problema?

Vaiva visų tų energetinių gudrybių mokėsi pas šiauliškį reiki meistrą, važiavo pas meistrus į Latviją bei kitas šalis. Dabar ji mokosi iš garsaus Vokietijos gydūno Pjotro Elkunovičiaus, kuris gali ir stuburą ištiesinti. Ir visa tai jis padaro be jokių vaistų ir chirurgijos. Vaivos sūnui nuo iškrypusio stuburo buvo gerokai patrumpėjusi viena koja, bet po vieno vienintelio seanso visos problemos išnyko. Abi kojos vėl lygios!

- Aš pati dar to negaliu padaryti, - prisipažįsta gyduolė. - Aš dar tiktai mokausi.

O kuo ji užsiima? Vizitinėje kortelėje parašyta, kad tai yra visaapimantis dvasinis gydymas, metamorfozinis masažas, rebiofingas, reiki seminarai. Išeitų, aš išbandžiau dvasinį gydymą.

Turiu pasakyti, gulėti ramiai ant kušetės ir klausyti meditacinės muzikos buvo visai malonu. Ilgainiui pradėjau nekreipti dėmesio, kad mane kažkas čiupinėja. Jeigu tai būtų vykę prieš gerą pusmetį, aš būčiau reagavęs kitaip. Tada daktarai norėjo pripaišyti man vėžį, ir nuo tų įtarimų mane pradėjo gąsdinti menkiausias pojūtis. Atrodo, ir čia diegia kažkas, ir čia negerai… Kiek aš gyvensiu su tokia menka sveikata? Paskui jie padarė tyrimus ir savo nuosprendį atšaukė, dar pasakė, kad galėčiau skristi į kosmosą. Tą pačią akimirką visi įtartini kūno pojūčiai man dingo kaip pinigai, o mintys apie menką sveikatą išgaravo lyg kamparas. Ko man sukti galvą dėl tos energetikos?

Taigi ramiai užsnūdau. Ką dar pajutau? Kai atsiguliau ant pilvo, ir gyduolė ėmė maigyti apie nugarkaulį, t. y. daryti metamorfozinį masažą, mano skrandyje, o gal ir žarnyne, pasigirdo keisti garsai. Apie pietus dar buvau be pusryčių, o pamaigytas kūnas prisiminė maistą ir nekantraudamas ėmė visu garsumu reikšti pretenzijas, kunkuliuoti viduj lyg fabrikas. Arba gal suūžė nuo rebiofingo?.. Net nežinau, ką tas žodis galėtų reikšti. Svarbu, kad suveikė.

O laukuviškės Redos pojūčiai buvo visai kiti. Kamuojama stuburo problemų ji per savo pažįstamą Vaivą buvo patekusi pas patį P. Elkunovičių. Per vieną vienintelį seansą reikalai pasitaisė. Ir jai, ir vyrui.

- Jeigu su stuburu negerai, viena koja pasidaro trumpesnė, o kita - ilgesnė. Visų kojos yra nelygios, bet mūsų pasidarė per daug. P. Elkunovičius mus paguldęs fotografavo prieš seansą ir po seanso. Štai, žiūrėkite, - Reda rodo nuotraukas. - Neįtikėtina, ar ne?

Tikrai neįtikėtina! Vienoje nuotraukoje kojos labai skirtingos, skirtumas keli centimetrai, o kitoje jos beveik lygios. Ir visai tai - po kažkokio dvasinio seanso?

- Mano vyras nepasitiki jokiais nesuprantamais dalykais, - pasakoja Reda. - Jis būtinai turi viską paaiškinti, viskam surasti tvirtą loginį pagrindą. Bet šį sykį jokio paaiškinimo nesugalvojo ir jis!

P.S. Jeigu palaikysit, kad tas gražus jaunuolis, kurį matote nuotraukose, ir esu aš, man bus labai malonu.

Kitas gyvenimas

Patiko (0)


Atgal į: Taip atrodo dvasinis gydymas