Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2012-12-09

Šis tas apie nuostatas

Publikuota: Straipsniai

Nuostata - tai įsitikinimas ir jausmas, kurie parengia tam tikru būdu reaguoti į daiktus, žmones ir įvykius. Šiuolaikinė psichologija sako: jeigu tikime, kad koks nors žmogus yra niekšas, tai galime jausti jam antipatiją ir elgtis su juo nedraugiškai.

“Pakeiskite žmonių mąstymo būdą ir reikalai pasikeis”, - sakė kovotojas už piliečių teises Pietų Afrikoje Stele Biko.

Perėmę moralines Kristaus nuostatas, krikščioniai galėtų elgtis taip, kaip elgtųsi jų mokytojas, o pasaulis taptų kitoks . “Jei jūs pasiliekate mano žodyje, iš tiesų esate mano mokiniai”, - sakė jis pats. Tačiau nieko panašaus neatsitinka. Mokytojas sakė vienaip, o vadinamieji jo sekėjai ir sekėjų ganytojai daro kitaip. Kodėl? Ar dėl to kaltos nuostatos?

Nuostatos ir elgesys

Daugybė XX a. 7-ajame dešimtmetyje atliktų tyrimų privertė suabejoti idėja, kad, pasikeitus nuostatoms, gali pakisti elgesys. Be to, tiriant žmonių nuostatas apgavysčių, bažnyčios ir rasinių mažumų klausimais, paaiškėjo, kad žmonių kalbos dažnai skiriasi nuo veiksmų.

Beveik prieš du tūkstančius metų krikščionybės tikrasis kūrėjas Paulius prisipažino: “Aš nesuprantu savo paties veiksmų, nes aš darau ne tai, ką noriu, o kaip tik tai, ko nenoriu”.

Kiek anksčiau Kristus savo sekėjus buvo perspėjęs: “Ne kiekvienas, kuris man sako: ‘Viešpatie, Viešpatie!’ įeis į dangaus karalystę, bet tas, kuris vykdo valią mano Tėvo, kuris yra danguje”. Tačiau kas tą jo tėvo valią vykdo?

Tai gal nuostatos - tik tušti žodžiai? Psichologų tyrimai, atlikti XX a. 8-ajame ir 9-ajame dešimtmetyje, patvirtino, kad tarp slaptų minčių ir viešų poelgių, charakterio ir elgesio, mąstymo ir veiklos vis dėlto yra glaudus ryšys.

Kada vadovaujamės savo nuostatomis?

Kai išorinė įtaka yra labai maža. Socialinis spaudimas gali sutrikdyti ryšį tarp mūsų nuostatų ir veiksmų, paveikdamas arba tai, ką mes sakome, arba tai, ką mes darome. Politikai prieš rinkimus bijo imtis skausmingų reformų, nors žino, kad jos reikalingos. Jausdamas moralinį draugų spaudimą, paauglys gali pradėti rūkyti, nors pats to nenori. Nė vienas alkoholikas negimė su noru gerti alkoholį - pirmąją taurelę visai gėrė priverstinai. Aplinka gali priversti žmogų išsižadėti savo mylimų draugų.

Bet jeigu išorinė įtaka labai maža, žmogus lieka ištikimas savo nuostatoms. Atsidūręs blaivioje aplinkoje, ir alkoholikų vaikas gali išsilaikyti blaivus.

Kai nuostata yra svarbi konkrečiam veiksmui. Žmonės atvirai pripažįsta bendrąsias nuostatas, kurios nesiderina su jų elgesiu. Jie skelbia meilę, o skleidžia neapykantą, šlovina sąžiningumą, o sukčiauja mokėdami pajamų mokesčius, vertina sveikatą, o patys rūko ir nesimankština. Tačiau nuostata tam tikro konkretaus veiksmo atžvilgius skatina veikti. Jei turi nuostatą kasdien paaukoti vargšams, tikėtina, kad taip ir elgsies. Nuostata prieš valgį nusiplauti rankas veikia kur kas geriau, nei “laikytis švaros”.

Kai nuostata gerai įsisąmoninta. Kai mes nemąstydami elgiamės taip, kaip įpratę, arba kai tenkiname socialinius lūkesčius, nuostatos neveikia. Jei kas nors pažadina mūsų savimonę, mes esame ištikimesni savo įsitikinimams. Nustatyta, kad dažniau kartojama nuostata greičiau ateina į galvą, o ta, kuri greičiau prisimenama, labiau veikia mūsų elgesį. Žinodami, kuo tikime, ir suvokdami šio tikėjimo įtaką savo elgesiui, tikriausiai būsime ištikimi sau.

Šį dėsnį gerai perprato ne tik šventikai, bet ir marketingo specialistai. Reklamos perštama nuostata pirkti, pirkti ir pirkti tik tada paveiks auką, kai bus dažnai kartojama.

Ir elgesys veikia nuostatas

Susidarius tam tikroms sąlygoms, žmonės stoja už tai, kuo tiki. Tačiau yra ir kitas dėsningumas: žmonės pradeda tikėti tuo, ką daro. Yra daug mokslinių įrodymų, patvirtinančių, kad elgesys formuoja nuostatas. Panagrinėkime du.

“Kojos tarpduryje” teorija. Per Korėjos karą Kinijos komunistų lageriuose kalinti amerikiečių kareiviai grįžo į namus įtikinti, kad Azijai reikalingas komunizmas. Prižiūrėtojai nenaudojo smurto, bet pamažu siekė, kad belaisviai bendradarbiautų. Iš pradžių belaisviai sutikdavo atlikti menkus nurodymus ir už tai gaudavo lengvatų, vėliau jie kalbėdavo per radiją arba atlikdavo melagingas išpažintis, vėliau pradėdavo šnipinėti bičiulius ir tapdavo įsitikinusiais komunizmo šalininkais.

Išvada paprasta: norint, kad žmonės nusileistų dėl didelių dalykų, reikia pradėti nuo mažų ir laipsniškai juos didinti. Būkite atsargūs su žmonėmis, kurie jus norės taip išnaudoti! Ši vištos ir kiaušinio taisyklė, kai veiksmai skatina nuostatas, kurios skatina veiksmus, lemia elgesio plėtotę. Vieną kartą susigundžius, kitą kartą sunkiau atsilaikyti.

Laimei, elgesį keičia ne tik blogos, bet ir geros nuostatos. Eksperimentai parodė, kad žmogų, kuriam padarome gera, pradedame labiau mėgti. Mes mylime žmones ne tik dėl to, kad jie mums daro gera, bet ir dėl to, kad mes jiems darome gera. Jeigu su nemylimu vaiku imsi elgtis kaip su mylimu, vaikas taps mylimas. Jeigu su priešu elgsies kaip su draugu, jis pamažu taps tavo draugu.

Atliekamas vaidmuo veikia nuostatas. Perėmę tam tikrą socialinį vaidmenį, žmonės ima elgtis taip, kaip reikalauja vaidmuo. Sutuoktiniai elgiasi kaip sutuoktiniai, studentai perima kitų studentų elgseną. Eksperimentai nustatyta, kad ir laboratorinėmis sąlygomis, įsijautę į kalinių ar prižiūrėtojų vaidmenį, eksperimento dalyviai ima elgtis kaip kaliniai ar prižiūrėtojai.

Lengviau būna metusiam gerti ir rūkyti, kai jis įsijaučia į nerūkančiojo ir negeriančiojo vaidmenį. Labai svarbu savo nusiteikimą išpažinti viešai, kad jis taptų ne tik vidine nuostata, bet ir socialiniu vaidmeniu. Ir atvirkščiai: jeigu metęs gerti žmogus dalyvauja viešuose girdymo ritualuose, imituoja girtavimą, vietoj degtinės gerdamas mineralinį vandenį arba sultis, jis toliau tęsia girtuoklio vaidmenį ir ardo savo nusiteikimą negerti.

Išvados

Tai kodėl toks puikus moralinis Kristaus mokymas mylėti artimą kaip save patį nesukūrė pasaulinės brolių bendruomenės? Kodėl po tokių gražių pamokslų apie meilę, taiką, gailestingumą išaugo pati žiauriausia visų laikų religija su šventaisiais karais, plėšikavimu, lupikavimu ir inkvizicija? Neteisingos nuostatos? Priežastis gali būti kita. Tik praktiškai naudojamas mokymas gali duoti realių vaisių. Tik gyvenimo būdu tapę pamokslai būtų galėję virsti meilės, o ne lupikavimo religija. Pačių švenčiausių žodžių tuščias kartojimas nieko neduoda.

Ar gali žmogus pakeisti savo gyvenimą, jeigu jis eina šuniui ant uodegos? Gali, bet turi pakeisti klaidingas nuostatas. Jeigu alkohiolikas nori mesti gerti, jis turi pakeisti savo nuostatą į alkoholį. Jeigu nutukėlis nori būti lieknas, jis turi keisti mitybos nuostatas. Viso pasaulio gal nepavyks apversti vienu ypu, bet pradėjus nuo mažų ir (būtinai!) konkrečių dalykų, galima daug.

Mes ne būtinai turim kartoti kitų sukaltas nuostatas. Žmogus - ne tik savo kultūros, bet ir savo paties kūrinys.

Savo dievukus šiek tiek pasidarome patys.

Kitas gyvenimas

Patiko (0)


Atgal į: Šis tas apie nuostatas