Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2012-06-19

Kiek kainuoja savadarbiai saulės kolektoriai?

Publikuota: Liudijimai, Pasidaryk pats

Kiek kainuoja pramoniniai saulės kolektoriai, žinom visi. Tūkstančius. Galingesni - dešimtis tūkstančių. Atsipirks jie po 10 ar daugiau metų. Neverta žaisti… O savadarbiai?

Kiek kainuoja štai šitie, kuriuos matom ant stogo?

Vieną tokį saulės kolektorių, kurį žmonės dar vadina baterija, vienai apsukrių dzūkų šeimai pavyko pasidaryti maždaug už 300 litų. Netikit?

Kam sunku patikėti, nuvažiuokit į Druskininkus ir Žaliojoje gatvėje susiraskite štai šią puikiai įrengtą Danutės bei Valdo Liudvinavičių sodybą.

Dviejų šios sodybos namų stogai papuošti blizgančiomis juodomis dėžėmis. Pramoniai įrenginiai? Ne, savadarbiai. Pasiklauskit šaimininkų - svetingi ir be galo nuoširdūs žmonės jums viską papasakos. Mes su Vincu praeitą savaitgalį ten monatvome dvi labai galingas saulės kolektorių sistemas. Viena tokia aštuonių baterijų sistema 300 litrų vandentiekio vandens per kelias ne itin saulėtas valandas prikaitino iki 40 laipsnių.

Kaip jie tai pasidarė?

Viskas prasidėjo nuo konsultacijų. Danutė aptiko internete šią mano svatainę, rado telefono numerį ir paskambino konsultacijai. Kalbą ji pradėjo nuo labai paprastų klausimų, kurie rūpi visiems, kurie bent kiek susidomi saulės energija. Kiek tai kainuotų? Ar apsimoka? Ar tikrai atsipirktų?

Pernai mūsų prašymu šilutiškis Arūnas paskaičiavo, kiek jam kainavo saulės koletorių sistema, skirta penkių asmenų šeimai. Nė pusantro šūkstančio, o tai 10 kartų pigiau, nei būtų kainavusi pramoninė įranga.

Tačiau Liudvinavičių šeimai būtų reikalingi kur kas galingesni saulės kolektoriai, galima sakyti, tikros katilinės, kurios šildytų vandenį dviems dviaukščiams namas. Ar saulė prikaitintų du šilumokaičius po 200 ar 300 litų? Ar užtektų karšto vandens visiems svečiams, kurių vidurvasarį gali atvykti tikrai nemažai? Ar svečiai apniukusią dieną neliktų be šilto vandens?

Vėliau šeimininkė Dantutė prisipažino, kad ji baiminosi dar vieno dalyko:

- Labai bijojau apsijuokti prieš visus Druskininkus. Darysim, darysim, o šnypštas gausis… Sužinotų Druskininkai - mirtų visi iš juoko.

Iš juoko niekas tikrai nemirs. Bebent iš pavydo… Bet dzūkai, yra sakoma, visai nepavydūs žmonės. Tie vyrai, kurie Liudvinavičiams padėjo sukelti nelengvas dėžes ant stogo - tai jau tikrai. Jie irgi susidoimėję laukė, kada prasidės sistemos bandymai.

Penktadienį po pietų pavyko sumontuoti pirmąją aštuonių baterijų sistemą ir įjungti cirkuliacijos siurblį. Vyrai čiupinėjo vamzdį ir negalėjo atsistebėti:

- Tikrai nuo stogo ateina karštas vanduo!

Per kelias valandas 300 litrų vandentiekio vandens įkaito iki 40 laipsnių. Vincas pagal specialią firmulę apskaičiavo saulės kolektorių galingumą. 3,5 kilovato. O juk dar neapšiltinti vamzdžiai, saulės kolektoriams nesudėti antrieji stiklai!

Šeimininkai pradėjo juokauti:

- Mums ir mūsų svečiams tokio galingumo netgi nereikia. Galėsime karštą vandenį pardavinėti kaimynams!

Vis dėlto reikia. Saulės kolektoriams reikia ir antrųjų stiklų, vadinamojo stiklo paketo. Anksti pavasarį, rudenį ir labai ūkanotą vasaros dieną saulės kolektorių galingumas sumažės. Norint pasiekti ir išlaikyti aukštesnę temperatūrą, reikia labai gerai apšiltinti visą sistemą. Tegu šiluminiai spinduliai pro stiklą veržiasi į saulės kolektorius, o atgal neišeina. Pramoniai stiklo paketai - brangu! Bet juk galima labai pigiai pasidaryti patiems. Dedi viena stiklą, plyšius užsandarini silikonu, tada mediniu tašeliu padarai pusantro centimetro tarpą ir kloji antrąjį stiklą. Du stiklai mažu tarpeliou ir yra vadinamasis stiklo paketas. Pasidaryti pačiam yra apie penkis kartus pigiau.

Pačiam yra daug pigiau susiorganizuoti ir saulės kolektorių gamybą. Aš Liudvinavičiams rekomendavau savo pažįstamą Ginkūnų (Šiaulių rajonas) stalių Giedrių, kuris saulės kolektorių turi pasidaręs ir sau, taigi išmano šį reikalą. Kaip matome nuotraukose, baterijos sukaltos iš medžio, jose sudėti plokštieji skardiniai radiatoriai ir uždengti stikilu.

Po radiatoriais paklotas 5 centimetrų storio polistirolo sluoksnis - labai gera šilumos izoliacija. Beje, saulės kolektorių dėžės yra gerokai didesnės už radiatorius. Kuo didenis saulės šildomas plotas, tuo galingesnis saulės kolektorius. Saulėtą vasaros dieną iš vieno kvadratinio metro galima išspausti apie 500 vatų. Skaičiuopkite patys. Aštuonių baterijų sistema, kai bus sutvarkyta iki galo, pasieks nebe 3,5, bet 4 kilovatus. Taigi 1,84 lito per valandą.

Vieną tokį radiatorių galima nusipirkti už 100 litų, bet Liudvinavičiai pirko naudotus ir mokėjo už juos kaip už metalo laužą. Dabar daug kas juos, dar visai gerus, keičia į gražesnius arba į efektyvesnius dvigubus. Radiatorius jie vežė į Ginkūnus Giedriui, o parsivežė beveik gatavas baterijas, tik be stiklų. Dėžes šeimininkas su talka ant stogo kėlė rankmomis, iš medinių sijų pasidaręs nuožulniąją plokštumą. Kad būtų saugiau, pirma užsikėlė pačias dėžes, o tik po to - stiklus. Stiklai irgi naudoti, kažkada stovėję vitrinose. Žodžiu, medžiagos labai pigios, bet gatavo daikto neatskirsi nuo pramoninio.

Darant saulės kolektorius iš naudotų radiatorikų, visada atsiranda rizika, kad jie greičiau prakiurs. Liudvinavičių saulės kolektorius užpildėme ne vandeniu, bet antifrizu, taigi žiemai sistemos ištuštinti nereikės, skarda negaus deguonies ir mažiau rūdys. Antifrizas dar ir patogiau, ir efektyviau - juo užlipdyta sistema galės veikti ir labai ankstyvą pavasarį, kai vandens į radiatorius dar nerizikuotumei pilti.

Jeigu nesi savižudis alpinistas, dirbti ant stogo nėra labai didelis malonumas, bet pamažu pripranti, sakė šeimininkams talkininkavęs Vidas.

Brangiau už pačias baterijas kainavo vamzdynai ir jungtys. Abiems sistemoms buvo panaudoti trisluoksniai šildymo sistemoms naudojami vamzdžiai. Jie atsparūs karštam vandeniui ir patogūs montuoti, tačiau jų jungtys nepigios. Vienai saulės kolektorių sistemai tokie vamzdžiai su juntimis šeimininkams kainavo apie 800 litų. Kas dar reikalinga saulės kolektorių sistemai? Atbulinis vožtuvas, kuris neleistų karštam vandeniui keliauti iš šilumokaičio atgal į saulės kollektorius, cirkuliacijos siurblys, išsiplėtimo bakelis, automatinis nuorintuvas ir, žinoma, elektroninis valdiklis, kuris reikiamu momentu įjungtų ir išjungtų cirkuliavijos siurblį.

Nuorintuvą dėjome pačioje aukščiausioje sistemos vietoje, kad pro jį išeitų iš radiatorių visas oras.

Juoda dėžutė ant sienos šalia cirkuliacijos siurblio - tai Vinco sukurtas elektroninis valdiklis. Jis nutatytas taip, kad cirkuliacijos siurblį įjungtų tik tada, kai vanduo saulės kolektoriuose bent keliais laipsniais pasidaro šiltesnis už vandenį šilumokaityje. Bet vos tik temeperatūra susilygina, valdiklis išjungia cirkuliaciją. Tokia sistema labai gerai išnaudoja saulės kolektorių surinktą šilumą ir garantuoja, kad jie neaušintų vandens, kai saulė pasislepia už debesų arba nusileidžia. Įjungi valdiklį į elektros tinklą, ir visą vasarą gali nesukti galvos.

Karšto vandens 300 litrų turėtų užtekti per naktį ir labai didelei grupei žmonių, bet šeimininkai norėjo dar kokių nors papildomų garantijų. O jeigu karšto vandens vis dėlto pritūks? Na, šilumokaitį galima pašildyti elektra… O ar negalima būtų padaryti, kad elektra įsijungtų automatiškai, bet tik tada, kai nėra saulės? Mes jiems patarėme pasinaudoti paprasčiausiu laikmačiu už keliolika litų. Šilumokaitį įjungėme per laikmatį, o šį nustatėme taip, kad jis elektrą paleistų tik naktį iki paryčių. Bet jeigu šilumokačio temperatūra bus pakankamai aukšta, elektra vis tiek neįsijungs. Žodžiu, labai paprastomis ir pigiomis priemonėmis galima įsirengti visišką sistemos automatiką. Laikmatis ir elektroninis valdiklis. Nieko daugiau. Kam mokėti tūkstančius, jeigu nereikia nė 200?

Vincas Dzūkijoje valgė taip pat kruopščiai, kaip ir montavo sistemų vamzdynus. Mes čia kelias dienas pabuvome ne tik saulės kolektorių inžinieriai bei konsultantai, bet ir valgymo ekspertai. Vincas pirmą sykį ragavo dzūkiškų sūdytų - ne rūkytų, bet sūdytų! - lašinių ir negalėjo atsistebėti, kokie jie skanūs. O jau geltonas naminis svietas!.. Keista, kad jis dar neįrašytas į narkotikų sąrašą. Taigi netrukome nustatyti, kad Danutė yra tokia puiki šeimininkė, kokių nedaug rasi ir tarp žemaičių, o juk žemaičiai - tai jau tokie valgymo profesionalai, kad ojojoj!

Tos kelios dienos mums įsiminė ne tik kaip sunkus bei rizikingas darbas ant stogo, bet ir kaip malonaus bendravimo laikas kitame Lietuvos krašte tarp kitos kalbėsenos žmonių. Kuriant tokias sistemas, atsiranda dar vienas labai stiprus motyvas - tai neapsakomas džiaugsmas tą pirmą minutę, kai įjungi sistemą, cirkuliacijos siurblys tyliai sugaudžia, visa sistema sukunkuliuoja, o nuo stogo į šilumokaitį vamzdžiais pasileidžia darštas vanduo. Tarsi būtimei sukūręs amžinąjį variklį, tarsi šiluma atsirastų pati savaime iš nieko!

- Dabar reikėtų biškutuką atsiskaityti, - po visų darbų darbininkams pareiškė šeimininkė Danutė.

Ji labai džiaugėsi savo sumanymu įsirengti savadarbius saulės kolektorius ir negalėjo atsistebėti, kad dabar, vieną sykį sumokėjus už medžiagas, darbą ir detales, vanduo jau šils ir šils nekomai. Vienu metu iš inercijos ji net pasiūlė:

- Ar nereikėtų dabar, kol nėra svečių, išjungti tų kolektorių? Juk vis dėlto du boileriai, kaip jūs sakot, po kiek ten, ar tik ne po keturis kilovatus?..

O paskui pati pradėjo juoktis:

- Ak taip, juk dykai!.. Atleiskit, man labai sunku susitaikyti su tuo stebuklu, kad vanduo vis šyla ir šyla nemokamai!

Kitas gyvenimas

Patiko (0)


Atgal į: Kiek kainuoja savadarbiai saulės kolektoriai?