Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2011-11-15

Minčių jėga ir magijos galios

Publikuota: Straipsniai

Mūsų mintys - tai mes. Kokios susikaupė mintys, toks esi tu. Pasaulyje viskas susiję. Keisdami savo mintis, galime keisti pasaulį. Drugelio sparnų virpesys prie Kauno gali sukelti Niujorko dangoraižių griūtį. Tavo taiki mintis gali atnešti pasauliui taiką.

Ką atsakytum į tai? Ar galėtum pakomentuoti?

Tokį laišką pasiunčiau visiems, kam tik galėjau. Daugelis man jau atsakė. Klausiau visų, su kuriais susiduriu, nedariau jokios atrankos.  Apklaustųjų - beveik šimtas. Atsakė - ačiū, neatsakė - ką padarysi.

Atsakė beveik visi iškart. Dauguma pritarė, kas parašyta, kiti net žavėjosi, keletas dėkojo už tokį aiškų labai teisingų minčių išdėstymą. Na, juk visi puikiai žinome, kokios mums svarbios yra mūsų pačių mintys. Rytą pasikrovęs gerų minčių, visą dieną gali kalnus kilnoti. Ir atvirkščiai - kai galvą apsėdą sunkios, juodos, negatyvios mintys, yra labai sunku pamatyti šviesulį.

Daugelis mano pažįstamų tikriausiai yra girdėję apie didįjį depresijos ratą - psichologijos terminą, kuris nusako ne tik nuotaikų disbalansą, į kurį petenka žmogus, bet ir grįžtamąjį ryšį tarp žmogaus minčių, jausmų bei visos organizmo būklės. Kai žmoguje sumažėja tam tikrų medžiagų, garantuojančių ryšį tarp neuronų, elektrinis signalas nuo vieno neurono sunkiau nueina kitam, mąstymas sulėtėja, nuotaika sugenda, apima juodos mintys, žmogus nieko nebenori (nebegali) daryti. Ratas sukasi taip: nuo tų medžiagų (mediatorių) stygiaus sutrinka mąstymas, įsivyrauja juodos mintys, juodos mintys gadina nuotaiką, dėl blogos nuotaikos žmogus darosi neveiklus, o jo neveiklusmas dar labiau sumažina mediatorių.

Paprasčiausias gydymas būtų vaistais (anidepresantais), kurie atstatytų sutrikusį ryšį tarp neuronų, bet daug efektyviau taisyti viską sykiu - ir smegenų fiziologiją sutvarkyti, ir juodas mintis keisti pozityviomis, ir nuotaiką kelti, ir pačiam keltis iš lovos, pradėti veikti ką nors. Yra žinoma, kad iš deresijos rato žmogų galima ištraukti, vien tik pakeitus jo negatyvias mintis pozityviomis.

Sukurta kognityvinė psichologija, kuri žmogaus psichines problemas sprendžia, keisdama jo klaidingas mintis teisingomis. Taip galima gydyti fobijas, nerimą, priklausomybes, agresiją, net… impotenciją.

Taigi apie minčių svarbą žino ir mokslas. O žmogus - socialinė būtybė, jis veikia dar ir kitus, savo bendruomenę, jo bendruomenė veikia kitas bendruomenes, ir taip prasideda grandininė reakcija, kuri galiausiai apima visą žmoniją. Prie Kauno sparnais suplasnojęs drugelis nuverčia Niujorko dangoraižius…

Sakot, su dangoraižiais - tai jau per daug, šito negali būti?

Buvo ir prieštaraujančių. Kai kurie apklaustieji net pasipiktino tokia minčių eiga, kiti reagavo santūriau, bet vis tiek atsisakė matyti ryšį tarp Kauno drugelio ir Niujorko dangoraižių.

 ”Idiotų sapalionės. Faktas, kad visi viską traukia, bet vulgaru transformuoti šį fizikos opusą į socialinių darinių kratalus. Jeigu labai nori, tegu tuo užsiėminėja anastasininkai ar panašūs į juos. Tūkstančio tibetiečių taiki mintis vargiai padės jiems atsilaikyti prieš kokio nors Mino minties atšiaurumą”. Marius.

Ir tikrai: kodėl tibetiečių mintys nesulaikė kinų tankų? “Aš manau, kad mintys pačios savaime neturi absoliučiai jokios potencijos, jos nieko nekeičia. Tik veiksmais pavirtusios mintys atneša pokyčius”. Simonas. O kodėl mintys ne visada virsta veiksmais? “Net ir “susivokusios” socialinės grupės neturi galimybių pakeisti situaciją, nes neturi tam reikalingų įrankių. Kaip juos perimti, va kur klausimas!” Eglė.

Išeitų, galima turėti puikiausių minčių, bet neturėti galimybių ką nors pakeisti? “Jei aš užsimerksiu, pasaulis nepražus tamsoje”.  Darius. Taiklu! Bet mintis gali būti ir dar bejėgiškesnė: “Visiškai paralyžiuotas žmogus gali galvoti kiek nori, bet savo minčių neperduos aplinkai”. Vytautas.

Jeigu mintis negali pakeisti pasaulio, o kartais - netgi pajudinti piršto, tai kaip apibrėšime jos ribas ir galias? “Mūsų mintys - tai mūsų pasaulis. Ne vidada realizuojamos tikrovėje, ne visada ją atitinkancios”. Birutė. “Neužtenka savo mintis laikyti švarias ir šviesias , tai tik palengvina tavo vidaus gyvenimą”. Daiva. Jos manymu, ne pačios mintys, bet mūsų žodžiai ir darbai gali veikti kitus, ir tai - ne visada.

Sunku būtų su tuo nesutikti. Išeitų, mūsų mintys - tai dar ne mes. Tai tik mūsų vidinis pasaulis, beje, ne visas, o tik dalis. Juk dar turim jausmus, instinktus, potraukius, pojūčius… Tai kodėl parašiau: mūsų mintys - tai mes?

Laikas atskleisti kortas. Buvo labai įdomu, ką  apie minčių galias pasakys žmonės, su kuriais vienaip ar kitaip susiduriu. Parengiau mažą testuką. Surašiau keletą teiginių, sudėjau vieną po kito pagal labai paprastą logiką: mintis yra viskas. Kiekviename sakinyje palikau po logikos klaidą arba po klaidos galimybę.

Kai kurias klaidas ką tik aptikome. Žmonės nėra tik mintys, o mūsų mintys - tai dar ne mes. Keisdami savo mintis, mes galime keisti tik savo nuotaiką, tik savo vidinę būseną. Tačiau mes - dar ne visas pasaulis. Norėdami veikti kitus, savo mintį turim išreikšti žodžiais, o savo žodžius pavertsti veiksmais. Deja, labai menki šansai, kad pasiseks!

Nors sunku patikėti, žmogui per parą vidutiniškai kyla 66000 minčių, iš kurių du trečdaliai priskirtini prie negatyvių. Iš pastarųjų, kaip parodė Viskonsino universtitete atlikti tyrimai, absoliuti dauguma yra susiję su dalykais, kurie niekada neatsitiks, yra tuščias išsigalvojimas, ir tik mažytė dalis, vos 8 procentai, susiję su pagrįstais rūpesčiais. Taigi didžiąją laiko dalį mūsų smegeninės veikia kaip tuščias minčių malūnas, didžioji minčių dalis - bevertis niekas. Kaip tas bevertis šlamštas galėtų pakeisti pasaulį?

Šnekant mokytesne kalba, mūsų mintys - tai verbalinę išraišką gavusi mūsų psichikos reakcija į vidinius ir išorinius pokyčius. Kaip pastebėjo ir kai kurie apklaustieji, reacija ne visada būna adekvati tikrovei. Mūsų mintys gali mus suklaidinti.

Tikėjimas savo  minčių galia - kaip tik tokia klaida. Jis atsiranda ankstyvoje vaikystėje ir vadinamas maginiu mąstymu. Kitiems gali išlikti visą gyvenimą. Kai vaikas pradeda skirti savo mintis ir žodžius (pasako ne viską, ką pagalvoja), jis netrunka pamatyti, kaip mintys jį gali sukrėsti, išgąsdinti arba nudžiuginti. Kas gali sukrėsti, išgąsdinti arba nudžiuginti jį, tas būtinai turi lygiai taip pat paveikti kitus. Mat vaikas dar sunkiai skiria save nuo kitų. Jeigu užsidengsiu akis, visur turėtų būti tamsu. Jeigu galvosiu blogai, tai bus blogai visiems. Vaikas gali jausti kaltę dėl savo tėvų skyrybų ar broliuko mirties. Juk jis taip negerai pagalvojo apie savo tėtį ir apie savo broliuką!

Užtat kaip gera būtų turėti tai, ko aš dabar norėčiau! Reikia labai, labai norėti, ir visa tai iš kažkur atsiras. Tokių kalbų galit išgirsti ne tik iš vaikų. Gavus kur nors burtų lazdelę!.. Abra kadabra, ir žodis pavirsta kūnu. Veikdamas analogijos principu, maginis mąstymas tokių savo galių suteikia ir kitiems žmonėms, kartais - daug didesnių. Aš nelabai galiu, užtat kiek gali Seimio narys! Arba ekstrasensas. Jei kunigas pašventins mašiną, variklis veiks daug geriau. Nėra jokio ryšio tarp šlakstomo vandens ir variklio darbo, bet nesvarbu - tariamą ryšį gali sukurti fantazija. Mūsų fantazija tą pačią amimirką nuo Kauno gali pasiekti Niujorką. Ypač gerai fantaziją veikia poetiniai įvaizdžiai, tarkim, drugelis, kuris savo sparneliais verčia dangoraižius.

Kiti tai pastebėjo iškart ir įtarė kažkoką negerai. “Man visos poetizuotos vingrybės visada atrodo kažkaip įtartinai. Tiesiogiai drugelio sparnų virpesys prie Kauno tikrai negali sukelti Niujorko dangoraižių griūties, nes ją jau sukėlė teroristų lėktuvai, rėžęsi į juos. Drugelis turbūt užsimuštų, trenkęsis į juos”. Rita. Taip, Rita, tai - tik minties šuolis nuo Kauno iki Niujorko, o drugelis savo saprniukais turėjo suvirpinti jūsų fantaziją. Dangoraižių jis neįveiks, bet gali užpildyti mąstymo spragą.

Dabar - apie “poetizuotas vingrybes”. Jas pastebėjo ne tik Rita. Mokslinis mąstymas (maginio priešingybė) naudojasi labai tiksliais terminais ir griežtai apibrėžtomis sąvokomis, užtat maginis linksta į poetinius įvaizdžius, kaip Rita sakė, “poetizuotas vingrybes” - metaforas, simbolius, kurių reikšmė taip išplėsta,  kad gali reikšti bet ką. Kartais maginis pasikolina iš moklinio griežtai apibrėžtas sąvokas, tokias, kaip energija, energetika, vibracijos, dažnis, priklausomybė, ego ir panašias, bet jų reikšmes taip išplečia, kad tos pavirsta į nieką. Kada nors paklauskite dvasingųjų fantazuotojų, kokiais prietaisais būtų galima išmatuoti “aukšto dažnio neigiamos energijos dvasines vibracijas”, ir kokiais vienetais - hercais ar kilohercais - būtų galkima tai užrašyti.

Savo draugams, kurie pretenduoja į analitinius samprotavimus, aš paprastai patariu mesti velniop pernelyg plačias ir labai jau neaiškiai apibrėžtas religines sąvokas, o vietoj jų naudoti aiškius terminus. Jeigu kyla neaiškumų, kokia reikšme naudojamas vienas ar kitas žodis, aš visada pasiūlau susitarti dėl jo reikšmės. Būna, kad nepavyksta. Dalis žmonių kategoriškai atsisako apibrėžti naudojamas sąvokas, nes tai “sukaustytų protą”. Apibrėžtumas iš tiesų sukaustytų maginį mąstymą, pakirtų drugelio galias nuversti dangoraižius.

Mokslinis mąstymas strūktūrina pasaulį, dalija į kategorijas, maginis jungia viską į krūvą ir ieško nebūtų ryšių. Tariamų pasaulio ryšių matymas - tai visų prietarų, ne tik maginio mąstymo, skiriamasis bruožas. Pagal bendresnį psichologijos apibrėžimą prietaras yra tariamų pasaulio ryšių matymas, susijęs dar ir su pernelyg plačiais apibendrinimais. Pamatęs du girtus musulmonus, prietaringas katalikas gali įžiūrėti tariamą ryšį tarp islmo bei alkoholizmo ir padaryti pernelyg platų apibendrinimą, kad “visi musulmonai latrai”. Tai jau bus socialinis prietaras (stereotipas). O maginis gali įžiūrėti tariamą ryšį tarp juodos katės ir nelaimės, tarp mėnulio pilnaties ir avarijos, tarp šventinto vandens ir pasisekimo. Visų prietarų nesuskaičiuosi.

Mokslinis mąstymas remiasi empiriniais faktais ir yra nuoseklus, maginis paprasčiausią prielaidą ar nuomonę gali pavadinti “faktu”, logiką jis paprastai keičia asociacijomis, o minties šuolius užpildo poetiniais įvaizdžiais. Mokslo hipotezė laikoma įrodyta tik tada, kai ją patvirtina empiriškai nustatyti faktai (tarkim, eksperimento rezultatai), o maginiam užtenka stipraus tikėjimo. Tikėjimas gali pajudinti kalnus - taip sako ir Biblija.

Maginio mąstymo žmogus iš esmės yra fantazuotojas ir todėl turi didelį polinkį mitams. Juk mitas - irgi fantazijos kūrinys, jam nereikia įrodymų, užtenka tikėjimo. Beje, mitų būna ne tik religinių, bet ir socialinių, politinių. Štai dabar daugelis tiki tarybinės ideologijos sukurtu “svieto lygintojo” Tado Blindos mitu,  kuris žmonių užmuštą arkliavagį ir vištvagį pavertė didvyriu. Tokiu mitu lengviau patikės maginio mąstymo prietaringas žmogus, be to, jam bus sunkiau atsikratyti užrogramuoto tikėjimo. O faktai maginį mąstymą veikia menkai - tikėjimas atmeta viską, kas prieštarauja tikėjimui. Tai - lyg prakeikimas.

Būtent tikėjimas mitą skiria nuo pasakos,  o vaizdingą maginį mąstymą - nuo dar vaizdingesnio meninio mąstymo. Menas dar labiau žaidžia poetiniais įvaizdžiais, jis suasmenina ir medį, ir akmenį, bet nesimels nei medžiui, nei akmeniui. Mes neprivalom tikėti ir netikim meno sukurta pasaka. “Mane žavi fizikos magija, mane kelia aukštyn sunkio jėga” - poezijoj tai skambėtų normaliai, o moksliniam pažinimui tokios fantazijos jau nebetinka.

Ši apklausa man buvo labai naudinga. Dabar ne tik geriau suprantu žmones, su kuriais bendrauju. Aptikau vieną dalyką, kuris mane gerokai nustebino. Yra sakoma, kad mūsų visuomenė jau išaugo iš vaikiškų vaiduoklių ir magijos amžiaus, kad joje įsivyravęs mokslinis mąstymas, o aš tarp savo pažįstamų aptikau labai daug maginio mąstymo. Truputį maginio liekanų savo mąstysenoje galim turėti visi, dėl to nieko baisaus neatsitiks. Jeigu labiau remiamės moksliniu mąstymu, mes nesunkiai aptiksime savyje maginio liekanas ir tuoj pat sunaikinsim. Nenoriu kritikuoti nei vieno apklausto žmogaus ir ką nors patarinėti, bet tikiuosi, kad aptikti savyje maginio mąstymo liekanas jiems padės ir šis mano straipsnis. Žodžiu, apklausa gali būti naudinga ir apklaustiesiems. Kuo labiau jūs tikit savo minčių galia kitiems, tuo daugiau jumyse maginio mąstymo.

Linkėdamas visiems kuo geriausios sėkmės, noriu įspėti dėl vieno stereotipo: nereikia manyti, kad tie, kurie meldžiasi ar medituoja, būtinai yra maginio mąstymo, o tie, kurie deklaruoja ateistines nuostatas - tai jau būtinai “moklininkai”. Mąstymo pobūdis - tai ne nuostata ir ne deklaracija. Maginio mąstymo (tikėjimo savo minčių galia) aptikau ir tarp ateistų, o tarp “maldininkų” - labai racionalaus mąstymo be jokio prietaro. Nekalbu apie tuos, kurie tiki magiška kryželių, statulėlių, pavekslėlių, šventinto vandens, ritualų galia, bet jeigu žmogus meldžiasi, tai dar nereikškia, kad jis tiki savo maldų galia kitiems.

“Aš savo maldoje palinkiu pasauliui taikos beveik kasdien. Jeigu palinkiu aš, palinki ir kažkas kitas, ir tie žmonės turbūt negalėtų sukelti kažkokio pasaulinio karo. Ką aš žinau”, - sakė Aldona (vardas pakeistas). “Kai aš meldžiuosi ir Dievo prašau ko nors, tai susakau savo norus, geriau juos suvokiu ir susikoncentruoju. Tai man padeda siekti ko nors, bet aš nemanau, kad nuo tų norų kas nors automatiškai ašsitinka”, - prisipažino ir Elena (vardas irgi pakeistas).

Tokių prisipažinimų buvo daugiau, ir tai nėra “kažkas neįtikėtino”. Malda, kaip ir meditacija, gali būti puikiausia psichologinė priemonė susikoncentruoti ties savimi ir atstatyti savo išklibusį psichikos centrą. Nesvarbu, kaip tą centrą vadinsi - Dievu, Gamta, Kūrėju, Pasąmone ar dar kaip nors. Kritišku momentu tai pataria daryti ir kai kurie psichologai. Tarkim, norėdamas mesti gerti, bet vis nesiryždamas, alkohilikas gali kreiptis į “kažką didesnio už save”, tarkim, į Dievą ar Gamtą ir tokiu būdu pasijusti padrąsintas bei patikėti pergale.

Bet vėlgi nereikia manyti, kad taip yra visada. Juodaskvernių sutanose magijos tikriausiai būna daugiau, negu laisvamanių galvose, antra vertus, magijos nereikia sieti tik su bažnyčia ir burtais. Magiška rinkimų biuletenio ir savo paties galia patiki dažnas balsuotojas - formalus balsavimo ritualas jam tarsi suteikia šansą “pakeisti valdžią”.

Tokį pat šansą, kaip tam drugeliui savo sparneliais nuversti dangoraižius.

Daugiau visko rasite čia

Patiko (0)


Atgal į: Minčių jėga ir magijos galios