Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2011-06-23

Pagijusios vegetarės istorija

Publikuota: Straipsniai

17 metų buvau vegetarė. “Atsikodavau” 2008 metais birželį. Vyras parvežė iš kaimo naminės kiaulės lašinių, O kvapas.. Atsipjoviau bryziuką ir sukramčiau. Bijojau, nes smegeninė buvo paveikta, buvau gąsdinta, kad galiu numirti staiga paragavus po ilgo laiko. Figuški, Akys nušvito. Į tai buvo ilgas ėjimas su didžiulėmis netektimis.

Pirma netektis: būdama vegetarė netekau beveik pusės labai gražių dantų. Mat ne tik nevalgiau mėsos, bet septynerius metus neėmiau į burną jokių pieno produktų. Organizmui trūko kalcio, dantys byrėjo gabalais. Ir tie mano geradariai mokytojai nepasakė, kad bent gerčiau kalcio tabletes, būčiau gal išsaugojusi dalį dantų. Taigi vegetarų gąsdinimai, kad piene yra pūlių (pripumpavo kažkas vaikus nesąmonėmis) neatrodo įtikinami ir yra šlykštūs, kai burnoje dirbtiniai dantys.

Antra netektis: mitas, kad vegetarai yra ploni ir vegetarizmu galima numesti svorio. Iš pradžių aš iš tiesų buvau laiba ir daili, bet ilgainiui nevalgant mėsos man vis trūkdavo maisto ir aš sotumo jausmą kompensuoti pradėjau košių kiekiu. Lašiniai pradėjo augti kaip ant mielių. O aš netgi peilį nusiplaudavau, kai vyras atsipjaudavo mėsos. Rezultatas — niekada nebuvau tokia stora, kaip prieš vegetarizmo metimą. Aš taip ir sustorėjau, nes negavau reikalingų medžiagų, organizmui vis kažko trūko, tai kompensavau ėsdama ką kitą.

Ai, dar prisiminiau, kad vegetarų vegetarė Ksavera Vaištarienė, su kuria ne kartą teko susitikti ir klausytis jos paskaitų yra gana apkūni moteriškė. Vegetarizmu kažkada užsiiminėjo ir Filomena Taunytė, su ja esu išbandžiusi savaitės pasninką, bet ir ji visada buvo sultinga moterytė.

Visada bijojau lavonų, būtent ši baimė mane privedė prie vegetarizmo. Mano mokytojai sveikuoliai žino fintą apie lavonų baimę, juo sėkmingai naudojasi ir gilina žmonėms neurozę. Kai man pasakė, kad valgydami mėsą iš tiesų žmonės valgo lavonieną, tuoj prieš akis iškilo vaizdas (aš mąstau vaizdais) kaip aš iš gulinčio grabe lavono atsipjaunu kumpio ir suvalgau. Ojėžusmarijamotinašvenčiausia! Kaip ranka “nuėmė” mėsos valgymą. Baimė — fobija nevalgant mėsos ne sumažėjo, o tik padidėjo. Ši fobija dingo kartu su vegetarizmo atsisakymu.

Pagijimas: vienas mano geras draugas labai lengvai išgydė tą neurozę. Aš mat buvau prigalvojusi visokių pasiteisinimų, kodėl nevalgau mėsos. Buvau sumąsčiusi, kad atseit aš savo brolių ir seserų nevalgau. Daugelis vegetarų taip svaičioja, kad višta ar kiaulė yra brolis ir sesuo, kurio negalima valgyti, nu tai ir aš į tą pačią dūdą. “Aš savo seserų ir brolių nevalgau. O tas draugas ir klausia, “A tai tavo tėvas pis…. vištas ir kiaules, kad tu jas laikai savo seserimis?.”

Nu matot, kaip išeina gyvenime, čia tikros istorijos… Viena mano kolegė susižavėjo nauju vegetarizmo apaštalu, jam proto trūksta totaliai, ji man net siūlė apie jį rašyti straipsnį, aš iš kelių komentarų supratau, kas tai per paukštis. O proto trūksta dėl to, kad nevalgo mėsos ir negauna būtino smegenims kofermento q10. Ir čia ne mitas, o tikra tiesa, kad smegenys vegetarams suminkštėja, ne išimtis ir man. Kokią jie teisingą informaciją gali skleisti, jeigu serga neuroze, patys pagalvokit… O platinti savo gyvenimo būdą jiems norisi, o niekas neklauso, tai jie tada pykčiu. Beje, labai daug vegetarų yra pikti ir dideli pamokslautojai.

Rita

Kitas gyvenimas

Patiko (0)


Atgal į: Pagijusios vegetarės istorija