Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2005-11-29

Du atradimai

Publikuota: Miniatiuros

Alius Sakinis mėgsta pasigirti, kad vaikystėje buvęs spaliukų choro atradimas. Niekas tuo netiki, o aš žinau šitą istoriją.
Mus surinko po pamokų ir liepė dainuoti kovotojų dainelę. Visi plėšėme iš širdies, nes tai buvo naujas užsiėmimas, o ypač patiko Aliui Sakiniui – jis traukė, apsitaškydamas seilėmis.
Tačiau choro vadovei kažkas atrodė ne taip. Ji liepdavo dainuoti tai aukščiau, tai žemiau, tarsi mes būtume galėję laipioti ant suolų, po to viską turėjom kartoti iš naujo.
Vieną dieną ji neapsikentusi ėmė vaikščioti tarp eilių. Sustojo ties Aliumi ir įsiklausė.
- Ša, patylėk, - priėjo pirštą prie lūpų.
Alius nutilo, ir tą pačią akimirką pasigirdo toks nuostabus dainavimas, tarsi čia būtų ne valstiečių vaikų, o angelų choras.
- Pagaliau aš tave atradau, - apsidžiaugė choro vadovė ir apsikabino Alių. – Būk geras, imk kamuolį, eik į kiemą, o mes čia padainuosim.
Po mėnesio mūsų choras rajone nesunkiai laimėjo trečiąją vietą.
- Nebūtų manęs atradę – guzą būtų laimėję, - giriasi šiandien Alius Sakinis. – Tokio choro niekas nebūtų išleidę į sceną!
Tiesą sakant, prieš pat apžiūrą choro vadovė mane irgi atrado.
Tačiau esu kuklesnis ir patyliu.


Atgal į: Du atradimai