Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2010-07-30

Paskutinis puodas

Publikuota: Miniatiuros

Motina paėmė puodą ir tarė:

- Tai paskutinis puodas.

Ji sirgo sunkia liga. Pasibaigs puodas, ir ji iškeliaus.

Alius norėjo ginčyti, bet ji pasakė: ne!

Kažkur iš sielos gelmių jai atėjo šitas žinojimas.

Kiekvieną sykį su baime ji imdavo puodą ir matė - puodas tuštėja.

Sūnus nenorėjo valgyti, motina vertė verste.

Jis valgė ir trumpino mamos gyvenimą.

- Taip reikia, - sakė jinai.

Vaikai alina savo mamas.

- Tai stebuklingas puodas? - klausė sūnus.

- Aš nežinau, - sakė mana. Ji manė - stebuklų nebūna.

- O jei stebuklingas? - svarstė sūnus. - O jei neišseks?..

“O jei?..” - pagalvojo mama ir nusipurtė.

Ne!

Daktarai nepagydė - kam save varginti? Kam ta kvaila viltis?

“O jei?” - vis lindo mintis.

- Tikrai stebuklingas, - kalbėjo sūnus. - Tu pažiūrėk!

Netrukus ji pastebėjo, kad puodas senka lyg ir lėčiau.

Gal taip tik atrodo? Juk valgo kaip valgę.

Bet puodas seko lėtai.

Jis tarsi nustojo sekti.

- Ar aš nesakiau? - kalbėjo sūnus.

“O Dieve!” - stebėjosi motina.

Taip jie gyveno.

Ji buvo visai silpna, o puodo dar buvo daugiau nei pusė.

Ar tai ne stebuklas?

Kiekvienas rytas - kitoks, kiekviena diena - tik tau.

Kiekvienas žingsnis - keista dovana. Juk būtų seniai mirusi…

Bet ji gyveno! Ėjo lėtai, bet ėjo, kentėjo dažnai, bet džiaugėsi.

Ji užkaitė ugnį, paėmė puodą. Rankos truputį drebėjo.

Oho, koks sunkus!

O Dieve!.. Ar tik ne sūnaus darbas?

Puodas slydo iš rankų. Lengvesnį būtų pakėlusi.

- Ai! - sukliko mama.

Parėjęs sūnus rado negyvą. Mama gulėjo šukių krūvoj.

Tikėjimas dužo vienu sykiu.

- Įpyliau per daug, - suprato sūnus. - Galėjau nusemti…

Puodas tikėjimo buvo ne jai.

Trečdalį būtų pakėlusi.

Kitas gyvenimas

Patiko (0)


Atgal į: Paskutinis puodas