Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2010-04-19

Mesti svorį - tai labai paprasta!

Publikuota: Straipsniai

Dainiaus ŠUKIO pieš.

Dainiaus ŠUKIO pieš.

Ateina laikas, ir pasidaro baugu užlipti ant svarstyklių. O viešpatie, reikėtų numesti bent 20 kilogramų! Ar tai įmanoma?

Man taip atsitinka ne pirmą kartą, užtat galiu labai tvirtai atsakyti: tai ne tik įmanoma - numesti 20 ar 30 kilogramų yra labai paprasta. Kur kas sunkiau išlaikyti pasiektą rezultatą. Bet apie viską iš eilės.

Dabar kaip tik esu įpusėjęs savo darbą - apsisprendžiau numesti 20 kilogramų, ir per 30 dienų nuėjau lygiai pusę kelio, kasdien numesdamas vidutiniškai po 330 gramų. Mano galva, tai visai geras vidurkis - jis pakankamas, kad kiekvieną rytą matytumei realų pokytį ir sustiprintumei apsisprendimą, bet ne per didelis, kad nusilptumei ir imtų rytais drebėti kinkos. Dabar jau nei kiek neabejoju, kad kitą mėnesį darbas bus baigtas.

Turiu pažįstamų, kurie klausia, kaip man pavyksta taip paprastai nusikratyti viršsvorio. Tai itin svarbu būtų moterims, kurios dažniausiai kankinasi dėl apvalainos figūros, bet nežino vaistų, kaip ją suploninti.

Tiesą sakant, jokių vaistų nėra - nei tablečių, nei žolelių. Nepadės ir mistinis produktų gerinimas - ar tu valgysi bulves su mėsa, ar mėsą su bulvėmis, kaip buvai storas, taip ir liksi. Norint kažką pakeisti savo gyvenime, pirmiausia reikėtų labai aiškiai suvokti problemą. Kodėl taip atsitiko? Kodėl mano pilvas išsipūtė? Teisingas atsakymas parodys teisingą kelią,m klaidingas atsakymas nenuves niekur.

Dėl storo pilvo kalta viena vienintelė priežastis - valgei per daug. Dalį tavo suvalgyto maisto organizmas sudegino, o kurio buvo per daug, pasidėjo atsargai į lašinių sandėliuką. Biologai sako, kad tukimas - puikus evoliucijos išradimas, jis mūsų protėviams padėjo išlikti. Juk žiloje senovėje žmonės nemokėjo nei marinuoti, nei konservuoti maisto, tokių atsargų nelabai ir turėjo. Užmušei mamutą - viešėk mėnesį, nepavyko medžioklė - vaikščiok įtraukęs pilvą. Aišku, bado periodus lengviau buvo iškentėti tiems, kurie po savo oda turėjo nemažą riebalų sluoksnį.

Tačiau tai, kas anuo sunkmečiu išgelbėjo žmoniją, dabar, maisto pertekliaus metais, tapo baisia našta. Kai pilni šaldytuvai, nėra jokios būtinybės nešiotis su savimi riebalų atsargas. Bet juk taip norisi po pietų sukrimsti dar vieną šokoladuką! Ne - du šokoladukus…

Neapgaudinėk savęs - nėra jokių kitų priežasčių, dėl ko nutukai. Mažai judi? Taip, galimas daiktas, mažai judi, o valgai daug. Vadinasi, šitiek mažai judėdamas, valgyti reikėtų mažiau. Lėta medžiagų apykaita? Taip, esu girdėjęs ir tokį “pasiteisinimą”. Bet jei medžiagų apykaita sulėtėjo, tai sumažink ir savo davinį. O gal svoris nukris, jei daugiau mankštinsies? Taip, fiziniai pratimai galėtų padėti numesti viršsvorį, bet vien tik savęs varginimu didelio rezultato tikrai nepasieksi. Galų gale, tai be galo absurdiškas darbas - prisiryti tiek, kad paskui visą dieną vargintum save, mesdamas nereikalingus kilogramus. Pilti kasdien į mašinos baką 100 litrų, o paskui visą dieną trankytis po kalnus, kad tą 100 litrų sudegintum? Ar ne paprasčiau būtų imti mažesnę dozę, pataupyti ir kurą, ir mašiną?

Jeigu pagaliau pavyko įsisąmoninti vieną vienintelę nutukimo problemą, galima ir apsispręsti. Apsisprendimas nulems viską. Jeigu žmogus apsisprendžia, jis gali labai daug - ne tik numesti viršsvorį, bet ir mesti rūkyti, jeigu reikia - ir gerti. O kas yra apsisprendimas? Tai - veiksmo pradžia. Tokie “pasisprendimai”, kad pradėsiu nuo pirmadienio, nuo kito mėnesio, nuo naujų metų iš tiesų yra tik savęs apgaudinėjimas. Jeigu apsisprendei, imk veikti tuoj pat, šitą minutę - nuspirk svarstykles kūnui ir maistui, užsivesk sąsiuvinuką, kuriame kas rytą fiksuosi rezultatą ir kontroliuosi save. Jeigu šiandien nieko dar nedarai, vadinasi dar neapsisprendei. Su savimi nežaisk slėpynių.

Tu nepirksi jokių svarstyklių ir nesivarginsi nei kalorijų skaičiavimu, nei savęs kontroliavimu? O kaip tu aklosiomis gaudysi pušį? Nustatysi naują davinį iš akies, sustosi, kai tik pajusi sotumo jausmą? Neapgaudinėk savęs - tavo akis seniai sugadinta, o sotumas ateina tik tada, kai pilvas plyšta pusiau. Juk tėveliai mus persivalgyti mokė nuo kūdikystės: vaikeli, dar vieną dešrelę, dar gabaliuką sūrio!.. Kodėl palikai neišvalgytą lėkštę?

Apsauginės programos mūsų smegenyse seniai sugadintos, skrandyje įtaisyti davikliai, kurie turėtų pranešti smegeninei apie prisipildžiusį pilvą, beviltiškai išderinti. Tačiau mes galime nusipirkti mechanines arba elektronines svarstykles, elektroninį skaičiuotuvą, susirasti internete kalorijų lenteles ir savo davinį apskaičiuoti šaltu racionaliu protu. Tai - vienintelis kelias, jokio kito kelio nėra. Man, pavyzdžiui, svoris nekrenta, jeigu per dieną suvartoju daugiau nei 1200 kalorijų, jis krenta per smarkiai, ir rytais pajuntu silpnumą, jeigu suvartoju tik 500. Geriausia norma man yra 900 - 1100 kalorijų per dieną. Jūsų norma gali būti kita, bet jei esate vidutinio ūgio, tai ji labai nesiskirs.

Vėliau, kai įgusit skaičiuoti ir sverti, kalorijų kiekius išmoksite mintinai ir daug ką galėsite nustatyti iš akies. Bet kol atsiras tokia intuicija, turėsit naudotis tik prietaisais. Kol kas iš akies jūs nieko nustatyti dar negalite. Kai aš pirmą sykį pradėjau sverti maistą ir skaičiuoti jo kaloringumą, labai nustebau, kiek mažai reikia žmogui valgyti. Pasvertos ir apskaičiuotos porcijos man pasirodė vaikiškos - mano akis su tokiu daviniu niekaip nebūtų sutikusi. Maitintis tokiais trupiniais? Juk tai nesąmonė!..

Štai kodėl taip svarbu nepasiduoti pilvo gudravimams ir nepasikliauti “sotumo jausmu”. Tai būtų tas pats, kas alkoholiką mokyti gerti “su saiku”. Mes, nutukėliai, nebeturime sotumo jausmo, kaip ir alkoholikai nebeturi saiko. Tą gebėjimą mes jau praradome, ir dabar galime pasikliauti tik prietaisais. Tačiau tas racionalus kelias yra nesunkus ir garantuotas - svarbu nesiblaškyti į šalis ir nepasiduoti saviapgaulei. O tokių minčių truputėlį palepinti, pateisinti save tikrai atsiras. Juk ir metusiam gerti alkoholikui kyla minčių išgerti “ta proga” arba “per šventes vienas lašelis juk nepakenks”.

Geriausias būdas sukontroliuoti pilvą - valgyti vienu metu ir vienoje vietoje, laikantis tam tikro ritualo. Aš, pavyzdžiui, susidedu visą maistą ant stalo ir pareiškiu pats sau: tai viskas, daugiau negausi nei trupinio! Jeigu iš tiesų porcija buvo per maža, pridėsiu kitą sykį, o dabar - jokių “papildomai”, nei vieno kąsnelio!

Kartais, kada apninka abejonės, labai pravartu prisiminti: juk aš apsisprendžiau!

Metant svorį, paprastai iškyla labai praktiškas klausimas: valgyti mažas porcijas ar valgyti mažiau kaloringą maistą? Tenka spręsti pačiam. Aš, pavyzdžiui, esu pripratęs valgyti labai daug, mano skrandis gerokai ištampytas, todėl miniatiūrinės kaloringo maisto porcijos man atrodytų tikra egzekucija. Todėl ir mesdamas svorį valgau daug, labai daug - dvi lėkštes daržovių sriubos arba didžiulę lėkštę salotų patvarkau vienu sykiu. Jeigu mažai - išgeriu arbatos, kavos. Be cukraus, žinoma. Cukrus yra labai kaloringas, galima sakyti, tai tikras dinamitas. Vietoj to, kad gerčiau kava su cukrumi, aš suvalgysiu dar vieną virtą kiaušinį.

Kadangi esu silpnos valios ir negalėčiau kentėti alkio, savo racioną pertvarkiau taip, kad lėkštės išliktų pilnos, bet kalorijų gaučiau labai mažai. Pagrindinė taisyklė - kuo mažiau angliavandenių (saldumynų, makaronų, miltų, duonos, pyrago, kruopų), kuo mažiau riebalų (lašinių, aliejaus, sviesto, margarino, grietinės, majonezo) ir kuo daugiau baltymų (liesa mėsa, kiaušinio baltymas. liesas sultinys, žuvis), kuo daugiau vitaminų (obuoliai, daržovės). Iš daržovių kaloringesnės yra bulvės, pomidorai, burokėliai, morkos, bet jų kaloringumas nesiekia riebios mėsos kaloringumo.

Pasiėmę kalorijų lenteles, kiekvienas savo davinį labai nesunkiai apsiskaičiuosite pagal savo skonį. Jeigu rinksitės kaloringesnį maistą, jo turėsi valgyti mažiau, jeigu pasirinksite ne tokį kaloringą - porcijos galės būti didesnės. Bet jokiu būdu neužsiimkit badavimu. Badavimas veda į dar didesnį nutukimą - niekur kitur. Pabadavęs savaitę ar mėnesį, nutukėlis vėl grįžta prie stalo ir dabar jau ima valgyti nebe dvigubas, o keturgubas porcijas. Žodžiu, badavimas - tai ne tik beprasmiškas, bet labai pavojingas savęs varginimas. Svorį juk galima mesti lėtai, ramiai, be jokių kančių ir be alkio jausmo. Pamėginkit - tai garantuotas kelias.

Aš jį radau, paskaitęs gydytojos Almos J.S. Mieliauskienės knygą “Valgau ir lieknėju”. Ten labai detaliai aprašyta labai paprasta svorio metimo metodika, pateikta daugybė patarimų, kaip susidaryti meniu. Bet jei tos knygos nerasite, porcijas galite apsiskaičiuoti ir patys. To už jus nepadarys jokia knyga.

Linkėdamas sėkmės, norėčiau pridėti dar vieną labai svarbų dalyką: jums tikrai pavyks, jeigu visą atsakomybę prisiimsite sau. Jūs ir tik jūs esate atsakingi dėl to, kas atsitiko su jūsų kūnu. Niekas - nei aplinka, nei ekonomikos sunkmetis, nei medžiagų apykaita, nei tradicijos nėra atsakingi už tai, kad jūs nutukote. Jeigu dėl ankstesnės jūsų klaidos jūsų pilvas išsipūtė, tai dabar jūs ir tik jūs galite ištaisyti tą klaidą. Viena mano pažįstama sako: “Mesčiau svorį, bet juk ruošiu maistą visai šeimai”. O kuo čia dėta šeima? Tegu ji valgo kaip valgiusi, o tu sau dėk atskirai į kitą lėkštę. Ir kai tau pavyks numesti 20 ar 30 kilogramų, tai bus tavo ir tik tavo sėkmė!

Bet po to, žinoma, reikės pasistengti išlaikyti pasiektą laimėjimą. Man kol kas tai nepavyksta - praeina keleri metai, ir nereikalingi kilogramai vėl priauga. Vadinasi, teks keisti visus mitybos įpročius. Bet apie tai - kitame straipsnyje.

Kitas gyvenimas

Patiko (0)


Atgal į: Mesti svorį - tai labai paprasta!