Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2005-10-17

Vanduo savaime ramus

Publikuota: Liudijimai

Aldoną kamuoja nerimas. Jai nejauku vienai bute, todėl nuolatos laiko įjungtą radiją arba televizorių. Nei žiūri, nei klausosi, bet palaiko iliuziją, kad su ja namuose dar kažkas yra.
Vasarą išvažiavo atostogų į kaimo sodybą. Taip susiklostė aplinkybės, kad visą savaitę turėjo pagyventi viena. Vienui viena, net be radijo ir televizoriaus.
Dabar ji draugams pasakoja apie šį savo nuotykį:
- Tai buvo nuostabiausios dienos mano gyvenime. Niekada iki tol nebuvau jautusi tokios ramybės.
Ji iki šiol nesupranta, iš kur visa tai.
Ramybė yra iš niekur - ji paprasčiausiai yra.
Kaip tvenkinio vanduo už mūsų sodo - jis dažniausiai ramus, lygus kaip stiklas.
Kol nesupliauškini irklais arba neįmeti akmenuko.
Vanduo savaime ramus.
Mes irgi galime būti patys savaime ramūs. “Aš palieku jums ramybę, duodu jums savo ramybę”, - sako pats Dievas. (Jn 14:27) Tačiau kaip ją pasiekti?
Labai paprastai - nesujudink irklų, neįmesk akmenuko, neįjunk radijo ar televizoriaus.
Atsisėsk ir žiūrėk į tvenkinio stiklą, o nerimo vaikomos mintys pačios nurims.


Atgal į: Vanduo savaime ramus